U.von der Leyen kalbą pradėjo nuo COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų iššūkių.
„Pavertėme savo baimę ir susiskaldymą tarp šalių narių į pasitikėjimą mūsų Sąjunga, parodėme, kad tai įmanoma, kad pasitikime vienas kitu ir pasitikime Europos institucijomis“, – sakė ji.
EK pirmininkė siūlė sukurti „stipresnę Europos Sąjungos sąjungą“ – stiprinti Europos vaistų agentūrą, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, sukurti Europos biomedicinos tyrimų ir vystymo instituciją.
U.von der Leyen paskelbė, kad kitąmet Italijoje planuojamas didžiulis pasaulinės sveikatos viršūnių susitikimas: „Kadangi tai buvo globali krizė, reikia išmokti globalias pamokas.“
Ji pabrėžė, kad reikia strategiškai kaupti atsargas, „kad būtų atlieptos tiekimo grandinės priklausomybės, ypač farmacinių prekių“.
U.von der Leyen teigimu, po koronaviruso krizės „tapo aiškiau nei bet kada, kad turime aptarti sveikatos kompetencijų klausimą“. Tai – atsakas į raginimus, kad ES turėtų įgyti daugiau galių sveikatos apsaugos sektoriuje. Kol kas šioje srityje daugiausia sprendžia šalys narės.
Netiesiogiai sukritikuodama JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją dėl pandemijos, U.von der Leyen sakė, kad Europa vadovaus pasauliui ieškant vakcinos nuo naujosios ligos ir rems daugiašales institucijas, tokias kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Nė vienas iš mūsų nebūsime saugus, kol visi nebūsime saugūs, kad ir kur gyventume, kad ir ką turėtumėme, – sakė ji. – Nacionalizmas vakcinos [klausimu] kelia pavojų gyvybėms. Bendradarbiavimas vakcinų [klausimu] jas gelbsti.“
Minimalaus atlyginimo svarba
U.von der Leyen pabrėžė EK planus Europoje nustatyti „minimalaus atlyginimo struktūrą“.
„Visi privalo gauti bent minimalų atlyginimą. Atėjo laikas tam, kad darbas būtų apmokamas“, – sakė ji metinėje kalboje.
Pasak U.von der Leyen, ES turėtų atkurti „visiškai laisvą judėjimą“. „Pasiūlysime naują strategiją Šengeno zonos ateičiai“, – pridūrė ji.
U.von der Leyen paskelbė, kad EK siūlo padidinti 2030-ųjų tikslus dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki „mažiausiai 55 proc.“. Ji pridūrė suprantanti, kad toks pasiūlymas „kai kurioms narėms yra per didelis, o kai kurioms – nepakankamas“.
Naująjį tikslą remia ES galios Prancūzija ir Vokietija, taip pat stambusis verslas, bet jį santūriai vertina nuo anglių priklausomos rytinės bloko narės.
ES lyderiai bandys dėl tikslo susitarti per viršūnių susitikimą spalio mėnesį, o vėliau jam turės pritarti Europos Parlamentas, kur dauguma europarlamentarų nori ambicingesnio plano.
EK pirmininkė sakė norinti, kad 37 proc. nuo 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketo būtų skirta „Žaliajam susitarimui“.
U.von der Leyen savo metinėje kalboje pritarė kapitalo rinkų sąjungai – šia ES iniciatyva siekiama sustiprinti ir dar labiau integruoti ES valstybių narių kapitalo rinkas.
Dėmesys Baltarusijai
EK pirmininkė gyrė protestuotojų Baltarusijoje drąsą, vyriausybės atsaką vadino „gėdingu“ ir pakartojo, kad ES rugpjūčio 9-osios rinkimų nelaiko nei laisvais, nei sąžiningais.
„Noriu garsiai ir aiškiai pasakyti: Europos Sąjunga yra Baltarusijos žmonių pusėje“, – tikino ji.
U.von der Leyen teigė, kad Kinija buvo partnerė kovojant su klimato kaita, tačiau turi laikytis Paryžiaus sutarties įsipareigojimų, pabrėžė nesubalansuotą prekybą.
„Galime ne visada sutikti su sprendimais Baltuosiuose rūmuose, tačiau visada puoselėsime transatlantinį aljansą“, – apie santykius su JAV sakė EK pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad „Brexit“ sutartis yra ratifikuotas, tarptautine teise paremtas susitarimas. Tai – įspėjimas Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui, kurio vyriausybė pasiūlė naują įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintos kai kurios pernai su ES sudarytos „Brexit“ sutarties dalys.
„ES ir JK drauge sutarė dėl to, kas geriausia, ir dėl geriausio būdo užtikrinti taiką Airijos saloje. Mes niekada dėl to nepersigalvosime“, – sakė ji.
U.von der Leyen paskelbė, kad iki mėnesio pabaigos EK pristatys pirmąją metinę visų šalių narių teisės viršenybės principo apžvalgą. „Tai – prevencinis įrankis, skirtas anksti aptikti iššūkius ir surasti sprendinius“, – sakė ji.
„Nesiilsėsiu, kai reikalas susijęs su lygybės sąjungos kūrimu“, – žadėjo U.von der Leyen savo metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį.
Ji paragino kurti „sąjungą, kurioje gali būti tuo, kas esi, ir mylėti, ką nori, nebijodamas kaltinimų ar diskriminacijos“.
„Nes buvimas savimi nėra tavo ideologija. Tai tavo tapatybė. Ir niekas niekada negali jos atimti. Todėl noriu pasakyti labai aiškiai: zonos be LGBTQI yra zonos be žmogiškumo. Ir joms nėra vietos mūsų Sąjungoje“, – pabrėžė U.von der Leyen.
Keli Lenkijos regionai yra pasiskelbę „zonomis be LGBT ideologijos“ ar priėmę „šeimos teisių“ deklaracijas, kurias Briuselis laiko diskriminuojančiomis. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kovą už lygybę yra palyginęs su komunizmu kalbant apie nacionalinėms vertybėms neva keliamą grėsmę.
Briuselis tokią lenkų poziciją smerkė ir anksčiau, bet U.von der Leyen kalboje buvo nueita toliau: ji pažadėjo spausti ES nares pripažinti tos pačios lyties asmenų porų įsivaikinimą bet kur bloke.
„Jei esi tėvas vienoje šalyje, esi tėvas kiekvienoje šalyje“, – sakė ji.
U.von der Leyen taip pat pakartojo pažadą, kad Europos Komisija kovos su rasizmu. Europarlamentarai šiuos žodžius sutiko plojimais.
„Neapykanta yra neapykanta ir niekas neturėtų jos patirti“, – sakė U.von der Leyen ir pažadėjo pasinaudoti ES biudžetu spręsdama diskriminacijos problemą užimtumo, apgyvendinimo ir sveikatos apsaugos srityse.
„Gerinsime švietimą ir žinias apie istorines, kultūrines rasizmo priežastis, – sakė ji. – Spręsime neįsisąmoninto šališkumo žmonėse, institucijose ir net algoritmuose [problemą].“
„Paskirsime pirmąjį per istoriją Komisijos kovos su rasizmu koordinatorių, kad jis išlaikytų tai mūsų darbotvarkės viršuje ir dirbtų tiesiogiai su žmonėmis, pilietine visuomene ir institucijomis“, – pridūrė U.von der Leyen.
U.von der Leyen pasiūlė, kad Europa turėtų savo Magnickio sąrašą. Į jį patekusiems žmogaus teisių pažeidėjams būtų taikomos sankcijos.
A.Navalno apnuodijimas – pavyzdys
EK vadovė galiausiai sakė, kad rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimas dar kartą parodo, kaip Rusija elgiasi tarptautinėje arenoje.
„Visiems, pasisakantiems už glaudesnius santykius su Rusija, noriu pasakyti, kad Aleksejaus Navalno apnuodijimas chemine medžiaga – ne vienkartinis atvejis“, – sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą Europos Parlamente kalbėjo U.von der Leyen.
Pasak EK vadovės, panašiai Rusija elgėsi dėl Gruzijos, Ukrainos, taip pat dėl buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo. S.Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti 2018 metais Anglijos Solsberio mieste tos pačios grupės medžiaga, kaip ir A.Navalnas.
„Ši tendencija nesikeičia, ir joks dujotiekis [„Nord Stream 2“] to nepakeis“, – pridūrė U.von der Leyen.
Garsiausias Rusijos opozicijos politikas A.Navalnas praėjusį mėnesį pasijuto blogai lėktuve, skridusiame iš Sibiro, kur jis buvo nuvykęs tirti korupcijos ir propaguoti savo „išmaniojo balsavimo“ kampanijos prieš regionų rinkimus.
Lėktuvui skubiai nutūpus 44 metų politikas buvo nugabentas į Omsko miesto ligoninę, o po kelių dienų pervežtas į Berlyno kliniką, kur gydytojai nustatė, kad jis buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga iš „Novičiok“ grupės.
Pakeis Dublino reglamentą
pareiškė, kad siūlomos naujos migracijos tvarkos reformos pakeis dabar galiojantį Dublino reglamentą, reguliuojantį, kurios valstybės narės turi tvarkyti naujai atvykstančių pabėgėlių prieglobsčio prašymus.
„Galiu pranešti, kad mes panaikinsime Dublino reglamentą ir pakeisime jį nauja Europos migracijos valdymo sistema. Joje bus bendra prieglobsčio suteikimo ir sugrąžinimo struktūra ir naujas stiprus solidarumo mechanizmas“, – kalbėjo U.von der Leyen Europos Parlamente per diskusiją, surengtą jai perskaičius metinį pranešimą.
U.von der Leyen planui dar turės pritarti ES valstybės narės, kurios yra smarkiai susiskaldžiusios šiuo klausimu.
Dublino reglamentas buvo priimtas 1990 metais, o paskui buvo dukart reformuotas, vėliausią kartą – 2013-aisiais.
Pagal šias taisykles, kuriomis siekiama neleisti migrantams prašytis prieglobsčio keliose Europos šalyse, tokį prašymą gavusi valstybė narė privalo jį išnagrinėti, o pareiškėjas turi nepalikti jos teritorijos.
EK ruošiasi pristatyti ilgai lauktą ir kelis kartus atidėtą Europos migracijos politikos reformą rugsėjo 23 dieną, o valstybės narės vėl ėmė svarstyti šį klausimą po gaisro, nuniokojusio didžiulę migrantų stovyklą Graikijos Lesbo saloje.
