Tyrimo, išplatinto per Tarptautinę moterų dieną, duomenimis, milijonai moterų, gyvenančių pavojingiausiose pasaulio vietose, nejaučia jokio apčiuopiamo gyvenimo pagerėjimo dėl #MeToo.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, viena iš trijų moterų pasaulyje kažkuriame gyvenimo etape išgyvens fizinį arba seksualinį smurtą ir greičiausiai taps savo partnerio auka.
#MeToo judėjimas – labiausiai matomas ir pasaulyje išplitęs feministinis judėjimas pastaraisiais metais. Jis prasidėjo 2017-aisiais, kai seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltintas Holivudo magnatas Harvis Weinsteinas. Milijonai moterų visame pasaulyje pasidalijo savo istorijomis apie išprievartavimus, seksualinį priekabiavimą.
Brita Fernandez Schmidt, organizacijos „Women for Women International-UK“ vykdomoji direktorė, teigė, kad tyrimo rezultatai parodė, jog „#MeToo“ judėjimas aplenkė besivystančiose šalyse gyvenančias moterims.
„Mes bandėme parodyti, kad yra daug blogiau, nei mes įsivaizduojame, jei žvelgiame pasauliniu mastu“, – sakė ji.
„Jei kas nors sako, kad #MeToo nuėjo per toli, aš galiu konstatuoti, kad yra atvirkščiai“, – pridūrė organizacijos vadovė.
„Galima teigti, kad smurtas prieš moteris yra viena didžiausių epidemijų pasaulyje. Tai daro įtaką visai visuomenei ir taip pat paveikia vaikus, kurie tampa smurto liudininkais, ir pačius vyrus“, – tęsė ji.
B.F.
Schmidt, organizacijoje dirbanti dešimtmetį, sakė, kad prievarta naudojama kaip ginklas kare sistematiškai ardyti visuomenei, vyrai dažnai verčiami žiūrėti, kaip prievartaujamos jų žmonos ir dukterys.
„Pagrindinė smurto priežastis yra ta pati, nesvarbu apie kurią pasaulio vietą kalbame. Mes gyvename visuomenėje, kurioje įtvirtinti lyčių stereotipai, kur moterys yra vyrų nuosavybė. Tai reiškia, kad vyrai mano, jog jie gali elgtis su moterimis kaip tik nori“, – sakė ji.
B.F.Schmidt teigimu, būtina pripažinti gėdą, kaltę ir stigmą, kurios neleido moterims kalbėti apie seksualinį smurtą, kurį jos patyrė iš vyrų.
Ji sakė, kad baudžiamojo persekiojimo lygis už seksualinį smurtą prieš moteris Nigerijoje ir Afganistane tiesiog neegzistuoja.
Anot organizacijos vadovės, dažnai, kai moterys išprievartaujamos, jos grįžta į savo šeimas, tačiau būna atstumiamos kaip „susitepusios“: „Stigmos baimė neleidžia joms kalbėti. Jos žino, kad tai reiškia, jog jos bus atstumtos ir neteks visų socialinių ryšių. Jos bus tos, kurios turės atlaikyti gėdą, nors gėda turėtų būti kaltininkui.“
„Be to, po konflikto, kyla smurto banga šeimose. Smurtas tęsiasi, nes nebuvo užgydytos traumos, kurias dėl karo patyrė vyrai ir moterys“, – aiškina ji.
Ji teigė, kad jos nenustebino tyrimo išvados, kadangi su moterimis dirba tose bendruomenėse ir žino, jog jos neturi prieigos prie interneto. Tad kaip gali sužinotų apie judėjimą?
Tyrimas atskleidžia, kad skurdo ir konflikto paveiktos moterys patiria įvairių formų smurtą, jos tuo pat metu retai kada būna raštingos ir turi prieigą prie interneto.
Tarptautinę Moters dieną pažymima, kad šiuo metu visame pasaulyje yra mažiausiai 40 brutalių ginkluotų konfliktų, pasaulio dėmesys juda konfliktų sustabdymo link, tačiau moterims paliekama našta atkurti šeimą bei bendruomenes.
Organizacijos, atlikusios tyrimą, filialo Nigerijoje direktorė Bukola Onyishi sakė, kad „moterims, kurias sutiko šalies kaimuose, reikia išgirsti judėjimo skelbiamą žinią, kad jos nėra vienos, o svarbiausia, kad seksualinės prievartos vykdytojai, o ne aukos turi jausti gėdą ir baimę“.
„Mes taip pat turime pakeisti platesnės bendruomenės ir moterų, patyrusių seksualinę prievartą, suvokimą, kad būtų užtikrinta, jog šio klausimo tylos kultūra būtų sugriauta“, – kalbėjo ji.
Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad iš visų moterų, kurios buvo nužudytos namuose 2017-aisiais (87 tūkst.), 58 proc. jų buvo nužudytos savo partnerių ar šeimos narių – tai reiškia, kad 137 moterys visame pasaulyje kasdien nužudomos savo šeimos nario ir šis skaičius auga.
137 moterys visame pasaulyje kasdien nužudomos savo šeimos nario ir šis skaičius auga.
Moterys apklaustos dėl tyrimo dažnai marginalizuojamos ir socialiai atstumiamos, be to, yra išgyvenusios konfliktą. Daugumos respondenčių amžius svyruoja tarp 18–40 metų, jos ištekėjusios ir turi mažiausiai po tris vaikus, per dieną uždirba mažiau nei vieną dolerį.
Iš 3396 moterų devyniose Nigerijos srityse, nė viena negirdėjusi apie #MeToo judėjimą, ir nė viena iš 5099 moterų devyniose srityse iš keturių Afganistano provincijų nieko taip pat apie tai negirdėjo.
Frozan Pardis, organizacijos padalinio Afganistane atstovė, sakė, kad žmonės šioje šalyje nežino apie judėjimą.
„Mano kolegės nežino apie tai nieko. Yra daugybė priežasčių, kodėl jos apie tai nežino. Viena iš jų skurdas – jos neturi išmaniųjų telefonų, išvis neturi jokių telefonų“, – kalbėjo ji.
F.Pardis, dirbanti organizacijoje penkerius metus, atkreipė dėmesį, kad tokios moterys neturi galimybės prieigai prie socialinių tinklų.
„Aš labai gerai suprantu šią bendruomenę. Turėjau daugybę susitikimų su jomis, todėl manęs tyrimo rezultatai nenustebino. Daugybė moterų taip pat nežino apie Tarptautinę moterų dieną, Kovo 8-ąją. Jos nežino, kad tai diena mums, moterims“, – tęsė ji.
Anot jos, šalis turėjo daugybę problemų dėl seksualinio priekabiavimo, moterys bijojo pranešti policijai ar organizacijoms apie seksualinę prievartą ar smurtą šeimoje, kurį jos patirdavo.
„Mes turime daug problemų su priekabiavimu“, – sakė ji. „Tarp vyrų paplitusi bloga kultūra. Moterys niekada nesikreipia į policiją“, – tęsė ji.
F.Pardis dirba su moterimis vietoje ir kalba apie jų teises tiek iš teisinės, tiek religinės pusės – moko jas vertinti save ir tapti savarankiškesnėmis, nepriklausomesnėmis. Vyrų mokymo programose ji naudoja Koraną, kad paaiškintų, kaip moterų teisės yra grindžiamos islamu.
