Antradienį vėlai vakare per JT Saugumo Tarybos posėdį kelios šalys, tarp jų Jungtinės Valstijos, paragino patraukti Mianmaro karinius lyderius atsakomybėn už nusikaltimus prieš rohinjus.
Tačiau Mianmaras trečiadienį atmetė JT misijos kompetenciją, kaip visada ryžtingai teisindamas savo veiksmus šioje krizėje, dėl kurių šalies civilinė ir karinė vadovybė sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Tai buvo pirma šalies reakcija į pirmadienį paskelbtą rohinjų krizę smerkiantį tyrimą.
„Neleidome FFM (JT misijai faktams nustatyti) atvykti į Mianmarą, todėl nesutinkame ir nepriimame jokių Žmogaus teisių tarybos“ pareiškimų, sakė Mianmaro vyriausybės atstovas Zawas Htay, kurio žodžius citavo valstybinis laikraštis „Global New Light of Myanmar“.
Jis pažymėjo, kad Mianmaras suformavo savo Nepriklausomą tyrimų komisiją, kad būtų paneigti „melagingi JT agentūrų ir kitų tarptautinės bendrijos subjektų kaltinimai“.
Šalis „absoliučiai netoleruoja žmogaus teisių pažeidimų“, sakė Z.Htay. Jis pridūrė, jog prieš pradedant tyrimus turi būti pateikti „tvirti įrodymai“, įskaitant dokumentus ir įrašus apie bet kokių tariamų pažeidimų įvykdymo laiką.
Vyriausybė imtųsi „teisinių veiksmų dėl bet kokių žmogaus teisių pažeidimų“, pažymėjo jis.
Z.Htay taip pat piktai užsipuolė socialinį tinklą „Facebook“, pirmadienį pašalinusį Mianmaro armijos vado ir kitų aukščiausio rango karininkų puslapius. Anot jo, toks žingsnis gali smarkiai apsunkinti vyriausybės pastangas siekti „nacionalinio susitaikymo“.
Socialinės žiniasklaidos milžinas pripažino, kad per lėtai reagavo į krizę, per kurią šia platforma buvo naudojamasi skleidžiant neapykantą ir kurstant smurtą prieš rohinjus.
Didžioji dalis budistinio Mianmaro visuomenės itin neigiamai nustačiusi rohinjų atžvilgiu ir nejaučia užuojautos šiai etninei mažumai, kurios nariams nesuteikiama pilietybė, ribojamas jų judėjimas, jie neturi galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įgyti išsilavinimo.
Apie 700 tūkst. rohinjų pabėgo iš šiaurinės Rachinų valstijos į Bangladešą, Mianmarui pernai rugpjūtį pradėjus represijas prieš sukilėlius ir šioms peraugus į didesnio masto susidorojimą su šia mažuma. Rohinjų kaimai buvo deginami, o jų gyventojai žudomi ir prievartaujami karių bei gyventojų daugumą sudarančių budistų gaujų.
Mianmaras atkakliai neigė vykdantis etninį valymą ir tvirtino reaguojantis į rohinjų sukilėlių išpuolius.
Tačiau naujoje JT misijos ataskaitoje sakoma, kad kariuomenės taktika buvo „nuosekliai ir smarkiai neproporcinga, palyginus su faktinėmis grėsmėmis saugumui“.
Misija, pernai kovą įkurta JT Žmogaus teisių tarybos, padarė išvadą, kad „esama pakankamai informacijos tyrimui dėl Tatmadaw (tamado, ginkluotųjų pajėgų) vadovybės aukšto rango pareigūnų (veiksmų) ir jų teisiniam persekiojimui“.
„Nusikaltimai Rachinų valstijoje ir jų vykdymo būdas savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu prilygsta tokiems, kurie kitais kontekstais yra leidę nustatyti ketinimus vykdyti genocidą“, – sakoma ataskaitoje.
Tyrėjai tarp potencialių kaltinamųjų įvardijo Miną Aungą Hlaingą ir penkis kitus aukšto rango kariuomenės vadus. Pasak jų, ilgesniu įtariamųjų sąrašu galėtų būti pasidalyta su „kokiu nors kompetentingu ir patikimu organu, siekiančiu atskaitingumo pagal tarptautines normas ir standartus“.
Taip pat buvo sukritikuota Mianmaro civilinė lyderė Aung San Suu Kyi – Nobelio taikos premijos laureatė, daugelio smerkiama už nesugebėjimą apginti etninės mažumos, kurios nariai neturi jokios pilietybės.
Ataskaitoje sakoma, kad ji „nepasinaudojo faktinės vyriausybės vadovės padėtimi arba savo moraliniu autoritetu, kad pažabotų šių įvykių vystymąsi arba užkirstų jiems kelią“.
Nors tyrėjai pripažįsta, kad Aung San Suu Kyi arba kitų civilinės valdžios struktūrų įtaka kariuomenės veiksmams menka, ataskaitoje teigiama, kad jie „savo veiksmais ir neveikimu... prisidėjo prie nusikalstamų žiaurumų vykdymo“.
Tyrėjai ragina JT Saugumo Tarybą pavesti dėl padėties Mianmare spręsti Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui arba sudaryti ypatingąjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą.
Garsėjant raginimams patraukti atsakomybėn kaltininkus, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas greitai turėtų paskelbti sprendimą, ar turi jurisdikciją nagrinėti šį klausimą.
Mianmaras nėra TBT signataras. Tačiau Bangladešas, į kurį nuo persekiojimo pabėgo šimtai tūkstančių rohinjų, yra pasirašęs Romos Statutą, kuriuo buvo įsteigtas TBT.
Misija faktams nustatyti taip pat rekomendavo paskelbti ginklų prekybos embargą ir įvesti „individualias sankcijas tiems, kam atrodo tenkanti didžiausia atsakomybė“.
