Nuo praėjusio rugpjūčio, kai Mianmaro kariuomenė pradėjo žiaurią operaciją prieš bendruomenę šiaurinėje Rachinų valstijoje, apie 700 tūkst. musulmonų rohinjų pabėgo į kaimyninį Bangladešą.
Jungtinės Tautos tvirtina, kad ši operacija prilygsta etniniam valymui, tačiau Mianmaras tokį kaltinimą neigia ir sako, jog kariai taikėsi į rohinjų kovotojus.
Bangladešas ir Mianmaras žadėjo, kad rohinjų repatriacija prasidės sausį, tačiau šie planai ne kartą buvo atidėti, abiem pusėms kaltinant viena kitą pasiruošimo stoka.
Vėlyvą šeštadienį paskelbtame Mianmaro vyriausybės pareiškime sakoma, kad viena pabėgėlių šeima tapo pirmąja, atvykusia į naują priėmimo centrą.
„Penki šeimos nariai (...) šįryt sugrįžo į Taungpjoletvėjaus miesto repatriacijos stovyklą Rachinų valstijoje“, – sakoma pranešime, paskelbtame Mianmaro Informacijos komiteto paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Bangladešo pagalbos pabėgėliams ir repatriacijos komisaras Mohammadas Abulas Kalamas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ta šeima gyveno pabėgėlių stovykloje, iškilusioje „niekieno žemėje“ tarp Mianmaro ir Bangladešo sienos. Tai reiškia, kad Daka niekaip neprisidėjo prie jų sugrįžimo į Mianmarą.
Keli tūkstančiai rohinjų nuo rugpjūčio glaudžiasi toje teritorijoje, aptvertoje dygliuota viela, žyminčia sieną tarp valstybių.
Kiti pabėgėliai apsistojo apleistose stovyklose Koks Bazaro apylinkėse Bangladešo teritorijoje.
„Realybė tokia, kad repatriacija dar neprasidėjo“, – sekmadienį AFP sakė Bangladešo vidaus reikalų ministras Asaduzzamanas Khanas. Ji teigimu, vienos šeimos sugrįžimas „nėra reikšmingas veiksmas“.
„Nežinome, kada prasidės (repatriacija). Jiems nepavyko sukurti patikimo pagrindo, kad jie priims tuos žmones atgal“, – pridūrė jis.
Mianmaro pranešime sakoma, kad imigracijos pareigūnai išdavė tos šeimos nariams Nacionalinio patikrinimo korteles – asmens dokumentus, kurie nesuteikia pilietybės. Tokių tapatybės kortelių atsisakė daugelis rohinjų lyderių, norinčių gauti visas teises prieš grįždami į Mianmarą.
Vyriausybės paskelbtose nuotraukose matomas vienas vyras, dvi moterys, mergaitė ir berniukas, kuriems įteikiami asmens dokumentai ir tikrinama sveikata.
Pranešime sakoma, kad „pasibaigus repatriacijos procesui“ ta šeima „laikinai“ apsistos pas savo gimines Rachinų valstijos Maungdo mieste.
Mianmaro pareigūnai daugiau detalių nepateikė.
Tame feisbuko pranešime neminima, ar artimoje ateityje į Mianmarą sugrįš daugiau rohinjų.
„Viešųjų ryšių pratybos“
Šis žingsnis buvo žengtas nepaisant JT ir teisių gynimo grupių perspėjimų, kad rohinjų repatriaciją pradėti dar yra per anksti, nes Mianmarui reikia susidoroti su sistematiška teisine diskriminacija ir persekiojimu, kurį musulmonų mažuma šioje valstybėje kentė ištisus dešimtmečius.
Rohinjai yra politiškai jautrus klausimas Mianmare, kur daugiausia gyventojų išpažįsta budizmą. Mianmare šie žmonės vadinami „bengalais“ ir laikomi nelegaliais imigrantais, o ne atskira etnine grupe.
Mianmare jie patyrė smurtą, iš jų sistematiškai buvo atiminėjamos pilietybės, be to, rohinjai buvo priversti gyventi apartheidą primenančiomis sąlygomis su griežtai apribota prieiga prie sveikatos apsaugos, švietimo ir kitų pagrindinių paslaugų.
Pranešimas apie repatriaciją „yra viešųjų ryšių pratybos bandant nukreipti dėmesį nuo poreikio atsakyti už nusikaltimus, įvykdytus Rachinų valstijoje“, sakė Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) atstovas Andrea Giorgetta.
„Prieš pradėdama rohinjų repatriaciją Mianmaro vyriausybė privalo pripažinti ir garantuoti visas jų pagrindines žmogaus teises“, – sakė jis AFP.
JT taip pat laikosi nuomonės, kad Mianmaras turi dar daug padaryti, kad sugrįžtantys rohinjai jaustųsi saugūs ir orūs.
Penktadienį JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) nurodė užbaigusi rengti repatriacijos gaires su Bangladešu, tačiau teigė tebesideranti su Mianmaru dėl susitarimo.
„Sąlygos Mianmare dar nėra palankios, kad (rohinjų) sugrįžimas būtų saugus, orus ir tvarus“, – pranešė UNHCR.
Daugybė rohinjų pabėgėlių neslepia baimės grįžti į šalį, kur jiems teko stebėti kareivių ir linčiuotojų gaujų vykdomus žudymus, žaginimus ir padeginėjimus.
Pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) nurodė, kad vien per pirmąjį kampanijos prieš rohinjus mėnesį Mianmaro Rachinų valstijoje žuvo mažiausiai 6 700 musulmonų.
Mianmaro pareigūnai pastaraisiais mėnesiais išnaikino daugybę sudegintų kaimų, dėl to teisių gynimo organizacijos perspėja, kad valdžia naikina įrodymus apie represijas prieš rohinjus bei menkina jų ryšius su šalimi.
