Dalindamasis pakyla su Mianmaro lydere Aung San Suu Kyi, pontifikas rohinjų problemos tiesiogiai nepaminėjo, tačiau prie jos priartėjo atsargiai užsimindamas apie kylančią humanitarinę krizę.
Taika gali būti pasiekiama tik per „teisingumą ir pagarbą žmogaus teisėms“, sakė Pranciškus savo kreipimesi, kuriame palietė daug temų.
Jis ragino „gerbti etnines grupes ir jų identitetą“, tačiau savo kalboje neištarė žodžio „rohinjai“.
Vietos Bažnyčios lyderiai patarė pontifikui nevartoti termino „rohinjai“, kad Mianmare nepakurstytų įtampos.
Budistinis Mianmaras nesutinka pripažinti rohinjų, kurių yra daugiau nei milijonas, viena iš šalies etninių mažumų. Vietos valdžia linkusi juos vadinti nelegaliais imigrantais „bengalais“ ir nenori suteikti jiems pilietybės, nors Mianmare dešimtmečius gyveno ištisos šių žmonių kartos.
Nuo krizės pradžios Pranciškus yra ne kartą užstojęs rohinjus ir pavadinęs juos „broliais ir seserimis“.
Nuo rugpjūčio pabaigos šimtai tūkstančių rohinjų, bėgdami nuo persekiojimo, paliko Mianmarą ir įsikūrė stovyklose Bangladešo pietryčiuose, o Jungtinės Tautos paskelbė, kad šios etninės mažumos atžvilgiu taikomos brutalios priemonės prilygsta „etniniam valymui“.
Nuo krizės pradžios Pranciškus yra ne kartą užstojęs rohinjus ir pavadinęs juos „broliais ir seserimis“.
Mianmaro faktinė lyderė ir Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi sulaukė griežto tarptautinės teisių gynimo bendruomenės pasmerkimo už tai, kad nesiėmė jokių žingsnių užkirsti kelią rohinjų persekiojimui.
Antradienį Aung San Suu Kyi kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria Mianmaras, bandydamas atsigauti po penkis dešimtmečius trukusio karinio valdymo. Tačiau savo kalboje ji taip pat tiesiogiai nepaminėjo rohinjų.
Mianmaro vyriausybė siekia stiprinti valstybę „gindama teises, ugdydama toleranciją, užtikrindama visos visuomenės saugumą“, sakė Aung San Suu Kyi savo trumpoje kalboje, mėgindama nuraminti tarptautinę bendruomenę, reiškiančią susirūpinimą dėl padėties Rachinų valstijoje.
