Penktadienį Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas Mianmare susitiko su šalies ginkluotųjų pajėgų vadu Min Aung Hlaingu. A.Fominas tapo pirmuoju aukšto lygio užsienio pareigūnu, Mianmare apsilankiusiu po perversmo, kurį chunta įvykdė vasario 1-ąją.
„Rusijos Federacija laikosi strateginės linijos intensyvinti santykius tarp dviejų šalių“, – sakė A.Fominas ir pridūrė, kad Mianmaras yra patikima sąjungininkė ir strateginė partnerė Pietryčių Azijoje.
Mianmaro chuntai įvykdžius perversmą ir suėmus pilietinę lyderę Aung Sang Suu Kyi bei jos bendražygius, šalyje prasidėjo masiniai protestai, į kuriuos kariškiai atsako jėga: ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir koviniais šoviniais.
Politinių kalinių paramos asociacija (AAPP) antradienį nurodė patvirtinusi 510 civilių žūtį per neramumus. Pasak organizacijos, tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra žymiai didesnis – vien šeštadienį buvo nužudyta per šimtą žmonių.
Po vasario 1-osios dar per 3 000 žmonių buvo sulaikyta, nurodo AAPP.
Anksčiau kovą Europos Sąjunga (ES) skyrė sankcijas 11-ai Mianmaro chuntos atstovų, JAV sustabdė bendradarbiavimą su Mianmaru pagal dvišalį Prekybos ir investicijų susitarimą, kol „nesugrįš demokratiškai išrinkta vyriausybė“.
Domina ginklų eksportas
Po kruvino šeštadienio Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas visgi pareiškė, kad Rusija yra labai susirūpinusi dėl augančio civilių aukų skaičiaus.
Svarbiausia Mianmaro sąjungininkė regione Kinija taip pat reiškė susirūpinimą dėl smurto kuris prasiveržė po perversmo: tikino, kad „smurtas tikrai nėra tai, ką Kinija nori matyti“.
Tačiau praeityje Rusija, kaip ir Kinija, Jungtinėse Tautose (JT) gynė Mianmarą nuo kritikos dėl musulmonų rohinjų mažumos persekiojimo, kurį, pasak JT, galima laikyti „vadovėliniu etninio valymo pavyzdžiu“.
O perversmą Rusija vadina „suverenios valstybės absoliučiai vidaus reikalu“, rašo „The Moscow Times“.
Rusija Mianmarui jau ilgą laiką parduoda karinę ginkluotę, tarp šalių stiprėja karinis bendradarbiavimas.
Sausį Rusija sutiko parduoti Mianmarui „Patsir-S1“ raketų sistemas, „Orlan-10E“ žvalgybines bepilotes skraidykles ir radarų įrangą. Dėl pardavimo buvo susitarta Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu lankantis Neipide, kai iki perversmo buvo likusi viena savaitė.
Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto 2019-ųjų duomenimis, Mianmaras per dešimtmetį iš Rusijos importavo ginklų už 807 mln. dolerių.
A.Fomino vizitas parodė, kad Maskva yra suinteresuota bendradarbiauti su karine chunta, mano Dmitrijus Mosiakovas, profesorius Rusijos mokslų akademijoje.
„Rusija siunčia stiprų signalą, kad iš jų pusės santykiai nepasikeitė, viskas yra taip pat“, – jis sakė „The Moscow Times“.
„Žinoma, Mianmaras išlieka dideliu rusiškų ginklų importuotoju. Galbūt dabar labiau nei bet kada kariuomenės lyderiai mano, kad jiems reikia įsigyti ginklų iš Rusijos, nes auga vidinės ir išorinės grėsmės“, – pridūrė D.Mosiakovas.
Profesorė Džordžtauno universitete Angela Stent „Axios“ sakė, kad V.Putinas autoritariniams lyderiams siunčia žinią: „Remsime jus visus ir parduosime ginklus, niekada nekritikuosime to, ką jūs darote.“
Pasak A.Stent, tai – „lygių galimybių“ politika, dėl kurios Rusija laimi pinigų ir įtakos. Be to, JAV tampa sudėtingiau izoliuoti šalis ar priversti jas pakeisti elgesį, ypač jei Rusijos pozicija sutampa su Kinijos.
Žmogaus teisių grupės „Laisvųjų rohinjų koalicija“ vienas iš įkūrėjų Nay San Lwinas kritikavo Rusijos uvertiūras Mianmaro karinei chuntai.
„Šis vizitas rodo, kad Rusija remia brutalią Mianmaro kariuomenę. Rusija turi suprasti, kad dabar bendradarbiauja su asmenimis, kurie vykdė nusikaltimus žmogiškumui“, – „The Moscow Times“ sakė Nay San Lwinas.
