Šalį neramumai apėmę nuo tada, kai kariuomenė vasario mėnesį nuvertė civilinę lyderę Aung San Suu Kyi ir pradėjo kruvinas represijas prieš protestuotojus, pareikalavusias daugiau nei 900 žmonių gyvybių, teigia vietos stebėtojų grupė.
Be to, intensyvėjanti koronaviruso banga dar labiau sustiprino sumaištį šalyje, o daugelis gydymo įstaigų yra tuščios dėl prodemokratinį judėjimą palaikančių medikų streiko.
Tuo metu Pasaulio bankas prognozuoja, kad Mianmaro ekonomika susitrauks iki 18 procentų.
Kreipdamasis į gyventojus per televiziją chuntos lyderis Minas Aungas Hlaingas pareiškė: „Įvykdysime nepaprastosios padėties nuostatas iki 2023-ųjų rugpjūčio.“
„Pažadu būtinai surengti daugiapartinius rinkimus“, – pridūrė jis.
Šis generolo pranešimas reiškia, kad Mianmaro valdžia kariuomenės rankose bus beveik dvejus su puse metų, nors praėjus kelioms dienoms po perversmo chunta paskelbė, kad šis laikotarpis truks vienus metus.
Valstybės administracijos taryba – kaip save vadina chunta – taip pat atskirame pareiškime paskelbė, kad Minas Aungas Hlaingas buvo paskirtas „laikinosios vyriausybės“ ministru pirmininku.
Kariuomenė savo valdžios užgrobimą pateisino tuo, kad 2020 metų rinkimuose, kuriuos laimėjo Aung San Suu Kyi „Nacionalinė lyga už demokratiją“ (NLD), esą vyko didžiulio masto sukčiavimas, ir grasino jos partiją išformuoti.
Praėjusią savaitę chunta anuliavo to balsavimo rezultatus ir paskelbė, kad per jį buvo nustatyta daugiau nei 11 mln. sukčiavimo atvejų.
Aung San Suu Kyi yra sulaikyta nuo perversmo dienos ir sulaukė virtinės kaltinimų – nuo koronaviruso suvaržymų nepaisymo iki neteisėto radijo stotelių įvežimo. Dabar jai gresia būti pasiųstai už grotų daugiau nei dešimtmečiui.