Perversmas įvykdytas kelias savaites augus įtampai tarp šalį beveik penkis dešimtmečius valdžiusių kariškių ir civilinės vyriausybės. Įtampa kilo dėl įtarimų sukčiavimu per lapkritį įvykusius rinkimus, kuriuos lengvai laimėjo Aung San Suu Kyi Nacionalinė demokratijos lyga (NLD).
Kariškiai, kurie tvirtina per rinkimus buvus pažeidimų, praėjusią savaitę užsiminė galintys perimti valdžią.
Pirmadienį prieš aušrą Aung San Suu Kyi ir prezidentas Winas Myintas sostinėje Neipide buvo sulaikyti, naujienų agentūrai AFP sakė NLD atstovas Myo Nyuntas. Vos po kelių valandų parlamentas turėjo pirmą kartą po rinkimų susirinkti ir pratęsti savo darbą.
„Girdėjome, kad juos sulaikė kariškiai... Kai situacija tokia, kokią dabar matome, turime manyti, kad kariškiai vykdo perversmą“, – sakė jis.
Vėliai kariuomenė per savo televizijos kanalą paskelbė vieniems metams įvedanti nepaprastąją padėtį.
Buvusioje šalies sostinėje Jangone, kuris išlieka komercinis Mianmaro centras, kariai užėmė meriją, pranešė AFP žurnalistas.
Taip pat sulaikyti Kajenų valstijos vyriausiasis ministras ir keli kiti regionų ministrai, sakė šaltiniai partijoje.
Į įvykius Mianmare greit sureagavo JAV ir Australija, paraginusios paleisti sulaikytus NLD lyderius ir atkurti demokratiją.
„Jungtinės Valstijos nepritaria bet kokiems bandymams pakeisti neseniai įvykusių rinkimų baigtį ar trukdyti Mianmaro demokratinei pereigai ir imsis veiksmų prieš atsakinguosius, jei šie žingsniai nebus atšaukti“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
Australija pareiškė, kad Mianmaro kariškiai „ir vėl siekia perimti šalies kontrolę“.
„Raginame kariškius gerbti įstatymo viršenybę, spręsti ginčus teisėtais mechanizmais ir tuojau pat paleisti visus civilinius lyderius bei kitus neteisėtai sulaikytus žmones“, – sakė australų užsienio reikalų ministrė Marise Payne.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Mianmaro lyderių sulaikymą per kariškių perversmą.
Šie įvykiai yra rimtas smūgis demokratinėms reformoms Mianmare, – rašoma JT atstovo pareiškime.
„Generalinis sekretorius griežtai smerkia valstybės patarėjos Aung San Suu Kyi, prezidento Win Myinto ir kitų politinių lyderių sulaikymą Mianmaro naujojo parlamento pirmosios sesijos išvakarėse“, – sakoma atstovo Stephane'o Dujarrico pareiškime.
„Šie įvykiai yra rimtas smūgis demokratinėms reformoms Mianmare“, – priduriama pareiškime.
Apribotas komunikavimas
Per kelias valandas po Mianmaro civilinių lyderių areštų šalyje buvo apribotos komunikacijos, nustojo veikę keli mobiliojo ryšio tinklai.
Nevyriausybinė organizacija „NetBlocks“, stebinti interneto ribojimus, pranešė apie smarkiai sutrikusį interneto ryšį.
Telefono numeriais sostinėje Neipide taip pat nebuvo įmanoma prisiskambinti.
Mianmaro bankų asociacija pranešė, kad pirmadienį po perversmo bankai visoje šalyje uždaryti.
„Visi Mianmaro bankų asociacijos nariai nuo vasario 1-osios turi vieningai uždaryti savo bankus“, – sakoma Asociacijos pranešime, kuriame nurodoma, kad toks sprendimas priimtas dėl prasto interneto ryšio.
Lapkritį Mianmare įvykęs balsavimas buvo tik antri demokratiniai rinkimai po to, kai šalyje 2011-aisiais baigėsi 49 metus trukęs karinis valdymas.
Rinkimus didele persvara laimėjo NLD, kuri turėjo pratęsti 75-erių Aung San Suu Kyi valdymą naujai penkerių metų kadencijai.
Tačiau kariškiai ištisas savaites skundėsi, kad per rinkimus būta daug pažeidimų, ir tvirtino nustatę daugiau kaip 10 mln. sukčiavimo per rinkimus atvejų.
Kariuomenė pareikalavo vyriausybinės rinkimų komisijos paskelbti rinkėjų sąrašus kryžmiškam patikrinimui, bet komisija to nepadarė.
Praėjusią savaitę kariuomenės vadas generolas Minas Aungas Hlaingas, kuris tikriausiai yra įtakingiausias šalies asmuo, sakė, kad Mianmaro 2008 metų konstitucija tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti „atšaukta“.
Mino Aungo Hlaingo komentarai, pasirodę pasklidus gandams apie galimą perversmą, dar labiau padidino įtampą šalyje ir paskatino užsienio ambasadas bei Jungtines Tautas paskelbti perspėjimus.
Anksčiau Mianmare po nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo 1948-aisiais buvo įvykdyti du perversmai: 1962 ir 1988 metais.
Aung San Suu Kyi – buvęs demokratijos simbolis ir Nobelio taikos premijos laureatė, kurios tarptautinį įvaizdį sužlugdė jos reakcija į musulmonų rohinjų krizę – šalyje tebėra itin populiari.
Dėl savo, kaip opozicijos lyderės, vaidmens ji 20 metų su pertraukomis buvo laikoma namų arešto sąlygomis, kol 2010-aisiais kariškiai ją paleido.
ES smerkia perversmą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį griežtai pasmerkė Mianmaro kariškių įvykdytą perversmą ir pareikalavo paleisti visus jo metu neteisėtai sulaikytus asmenis.
„Griežtai smerkiu perversmą Mianmare ir raginu kariuomenę paleisti visus, kas buvo neteisėtai sulaikyti per reidus visoje šalyje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch.Michelis.
„Rinkimų rezultatus reikia gerbti, demokratinį procesą reikia atkurti“, – sakė jis.
Kitoje tviterio žinutėje ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis tvirtino, kad „Mianmaro žmonės nori demokratijos“.
„ES juos palaiko“, – nurodė jis.
Nė viename šių komentarų konkrečiai nebuvo paminėtas Aung San Suu Kyi areštas.
Kinija ragina „išspręsti nesutarimus“
Pekinas pirmadienį paragino visas stovyklas Mianmare „išspręsti savo nesutarimus“.
„Kinija yra draugiška Mianmaro kaimynė ir tikisi, kad įvairios šalys Mianmare deramai išspręs savo nesutarimus pagal konstitucines ir teisines gaires, kad būtų apsaugotas politinis ir socialinis stabilumas“, – spaudos konferencijoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Pasak jo, bendrą sieną su Mianmaru turinti Kinija vis dar stengiasi geriau suprasti situaciją.
Mianmaras yra gyvybiškai svarbi Kinijos pasaulinės infrastruktūros plėtros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI) dalis.
Pagal šią Kinijos prezidento Xi Jinpingo 1 trln. dolerių (0,82 trln. eurų) iniciatyvą finansuojami laivybos, geležinkelių ir kelių projektai Azijoje, Afrikoje ir Europoje, įskaitant siūlomą 8,9 mlrd. dolerių (7,3 mlrd. eurų) vertės greitųjų traukinių jungtį tarp Kinijos pietinės Junano provincijos ir vakarinės Mianmaro pakrantės.
Xi Jinpingas pernai sausį lankėsi Mianmare paminėti diplomatinių santykių tarp abiejų šalių užmezgimo 70-ųjų metinių. Vizito metu jis pažadėjo, kad Pekinas „tvirtai padės Mianmaro vyriausybei ir liaudžiai eiti plėtros keliu, pritaikytu jo nacionalinėms sąlygoms“, – paskelbė Užsienio reikalų ministerija po Xi Jinpingo ir Mianmaro prezidento Wino Myinto susitikimo.
Xi Jinpingas taip pat sakė, kad Kinija yra pasirengusi „drauge su Mianmaru dirbti... spartinant BRI ir Mianmaro plėtros strategijų suderinimą“.
