Toks nepaklusnus pareiškimas buvo pirmoji armijos vado viešoji reakcija į JT faktų nustatymo misijos išvadas, kurias parengę tyrėjai paragino Saugumo Tarybą paduoti Mianmaro kariuomenės vadovybę į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT).
Jokia šalis, organizacija ar grupė neturi „teisės kištis ar priimti sprendimus dėl valstybės suvereniteto“, remiantis kariuomenės vadovaujamu laikraščiu „Myawady“, šeštadienį savo kalboje kariams pareiškė vyresnysis generolas Minas Aungas Hlaingas.
„Kalbos apie kišimąsi į vidaus reikalus nuveda iki nesusipratimų“, – pridūrė jis.
JT tyrėjai išsamiai aprašė galimai Mianmaro armijos pernai įvykdytus žiaurumus per „valymo operacijas“ prieš rohinjus.
Dėl šios brutalios karinės kampanijos praėjusiais metais daugiau kaip 700 tūkst. pilietybės neturinčių musulmonų buvo priversti bėgti per sieną į Bangladešą.
JT tyrėjai priėjo išvadą, jog kariškiai, dažnai bendrininkaujant etninių rachinų minioms, žudė, prievartavo ir kankino rohinjus, taip pat degino jų namus ir ėmėsi nežaboto smurto, demonstruodami didžiulę nepagarbą žmonių gyvybėms.
Mianmaro armija neigia beveik visus nusikaltimus ir tvirtina, kad minėta karinė kampanija buvo pateisinama siekiant užgniaužti rohinjų sukilimą.
Aung San Suu Kyi vadovaujama civilinė vyriausybė neseniai pavadino ataskaitoje pateikiamas išvadas „vienpusiškomis“ ir „klaidingomis“, taip pat nesureikšmino atskiro TBT pareiškimo, kad šis tribunolas turi jurisdikciją tirti rohinjų krizę.
Civilinė vyriausybė priversta dalytis valdžia su vis dar įtakinga kariuomene, kuri turi ketvirtadalį vietų parlamente ir valdo tris svarbias ministerijas, nors 2011-aisias Mianmare baigėsi karinės chuntos valdymas.
JT tyrėjų komanda taip pat sukritikavo Nobelio taikos premijos laureatės vyriausybę dėl „veiksmų ir neveikimo“, „prisidėjusių prie žiaurių nusikaltimų vykdymo“.
