Nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos apie 600 tūkst. pilietybės neturinčių rohinjų etninės mažumos narių, pabėgusių nuo Mianmaro kariuomenės žiaurumų, prisiglaudė Bangladešo pabėgėlių stovyklose.
Jungtinės Tautos yra pareiškusios, kad kariuomenės kampanija prieš rohinjus šiaurinėje Rachinų valstijoje, kur pelenais buvo paversta šimtai rohinjų kaimų, prilygsta „etniniam valymui“.
Tačiau Mianmaro kariuomenės vadas Minas Aungas Hlaingas kategoriškai atmeta šiuos kaltinimus ir tvirtina, kad kariuomenės kampanija vyksta tik prieš rohinjų sukilėlių kovotojus.
Be to Mingas Aungas Hlaingas skatina rohinjams priešiškas nuotaikas Mianmaro budistų visuomenėje, pasinaudodamas socialiniu tinklu „Facebook“. Šią musulmonų bendruomenę jis vadina užsienio įsibrovėliais, atkeliavusiais į Mianmarą iš Bangladešo, nors Mianmare dešimtmečius gyveno ištisos šių žmonių kartos.
Ketvirtadienį jis leido suprasti, kad rohinjų repatriacija prasidės dar negreitai. Pasak kariuomenės vado, pirmiausia jų sugrįžimui turi pritarti Rachinų valstijos budistai – daugelis kurių nekenčia tos musulmonų mažumos ir yra kaltinami kartu su vyriausybės kariais padeginėję rohinjų namus.
„Pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas vietos etninių rachinų (valstijos budistų), kurie yra tikrieji Mianmaro piliečiai, norams. Tik tada, kai etniniai rachinai (budistai) tam pritars, visos tautos bus patenkintos“, – sakoma anglų kalba parašytame pareiškime jo paskyroje tinkle „Facebook“.
Mianmaro kariuomenė: „Neįmanoma priimti tiek, kiek siūlo Bangladešas.“
Pasak kariuomenės vado, Mianmaras neleis iš Bangladešo sugrįžti visiems rohinjams – šimtai tūkstančių kurių yra pabėgę į Bangladešą per ankstesnius persekiojimus.
„Neįmanoma priimti tiek, kiek siūlo Bangladešas“, – nurodoma kariuomenės pareiškime, kuriame pabėgėliai pavadinti „teroristais“, pabėgusiais su savo šeimomis.
Trečiadienį Mianmaro kariuomenės vadas susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu, paraginusiu remti pastangas sugrąžinti „visus pabėgėlius“, ir pareiškė, kad pranešimai apie Mianmaro karių žiaurumus yra „patikimi“.
Nors Bangladešas ir Mianmaras iš esmės susitarė pradėti pabėgėlių repatriacijos procesą, tačiau vis dar nesutariama dėl kai kurių detalių.
Nesutariama dėl rohinjų, kuriems bus leista sugrįžti, tikslaus skaičiaus, jų gyvenamos vietos, netekus sudegusių namų, ir kaip jie sugyvens su vietos budistų bendruomene.
Smurtas Rachinų valstijoje tęsiasi nuo 2012 metų. Per nesiliaujančius neramumus išžudyta daugybė rohinjų. Dar daugiau nei 100 tūkst. žmonių, dauguma – iš musulmonų mažumos, buvo priversti apsigyventi perkeltųjų asmenų stovyklose.
Rohinjai, kurių Mianmare yra apie 1,1 milijono, patiria diskriminavimą, jiems nesuteikiama pilietybė, ribojamos teisės į darbą, sveikatos apsaugą ir švietimą, nors jų šaknys šioje šalyje yra senos.
