Milijonas rohinjų dabar glaudžiasi kitoje sienos pusėje esančiose pabėgėlių stovyklose. Kol kas neaišku, ar šią humanitarinę nelaimę išprovokavusi Arakano rohinjų gelbėjimo armija (ARSA) turi kokį nors platesnį palaikymą.
Grupuotė socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė pranešimą, kuriame teigia turinti „teisėtą teisę“ ginti rohinjus ir užtikrinti jų „saugų ir orų grįžimą į savo protėvių žemę“.
Skaičiuojama, kad kariuomenei reaguojant į ARSA pernai rugpjūtį surengtus reidus prieš policijos postus žuvo trūkstančiai rohinjų.
Likusieji gyvi, atvykę į pabėgėlių stovyklas Bangladeše, pasakojo apie prievartavimus, masines žudynes ir padegimus. Tarptautinė bendruomenė prilygino šiuos kariuomenės ir vietos kaimuose gyvenančių etninių rachinų veiksmus etniniam valymui.
Kariuomenė tvirtina, kad jos reakcija buvo proporcinga ARSA keliamam terorizmo pavojui. Šią poziciją antradienį pakartojo Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi. Ji apkaltino grupuotę sukėlus krizę ir gyrė kariškius.
Mianmaras taip pat teigia, kad 2017 metų rugpjūčio 25-ąją, tą pačią dieną, kai prasidėjo kariškių operacija, ARSA nužudė daugybę kaimų gyventojų hinduistų.
Rohinjų kovotojai šį kaltinimą „kategoriškai“ paneigė, tačiau prisiėmė atsakomybę už kitus išpuolius, tarp jų – už sausį surengtą pasalą, per kurią buvo sužeisti du policininkai ir jų vairuotojas.
Bet koks smurto suaktyvėjimas padidins pabėgėlių nuogąstavimus dėl anksčiau šiemet Mianmaro ir Bangladešo pasirašyto susitarimo dėl repatriacijos.
Iki šiol į Mianmarą sugrįžo mažiau nei 200 rohinjų. Didžioji dauguma pabėgėlių atsisako grįžti be garantijų, kad jie bus saugūs.
Tačiau Daka reikalauja, kad rohinjai ilgai neužsibūtų stovyklose.
Pietų Bangladešo mieste Koks Bazare klesti prekyba narkotikais ir žmonėmis. Smarkiai išaugus miesto gyventojų skaičiui, gaujos nusitaikė į sunkioje padėtyje atsidūrusius pabėgėlius: parduoda jų moteris sekso vergijon ir verbuoja juos „mulais“ metamfetamino gabenimui.
Šeštadienį paskelbtame ARSA pareiškime pabėgėliai raginami susilaikyti nuo „narkotikų vartojimo ir prekybos bei prekybos žmonėmis ir smurto“.
Šeštadienį, minėdami Mianmaro kariškių surengto susidorojimo metines, tūkstančiai rohinjų pabėgėlių dalyvavo protesto akcijose Bangladeše.
