Mianmaro civilinė lyderė pasirodė Tarptautiniame Teisingumo Teisme vilkėdama tradicinę Mianmaro suknelę. Moteris atsisakė bendrauti su prie teismo laukusiais žurnalistais.
Ši budistų valstybė neigia kaltinimus, kad jos kariuomenė mėgino sunaikinti rohinjų musulmonų mažumą per 2017 metais vykdytą susidorojimo kampaniją.
Gambija pirmoji pasiūlė patraukti Mianmarą tarptautinėn atsakomybėn dėl kraujo praliejimo, kaltindama šią Pietryčių Azijos valstybę pažeidus 1948 metų Konvenciją dėl genocido.
74 metų veikėjos reputaciją užsienyje sugadino jos tyla dėl rohinjų persekiojimo, taip pat faktas, kad ji gina tuos pačius generolus, kurie kadaise skyrė jai namų areštą.
Ši byla taip pat bus atidžiai stebima Bangladeše, į kurio didžiules stovyklas buvo priversti pabėgti maždaug 740 tūkst. rohinjų, prasidėjus kruvinai kampanijai Mianmaro šiaurės vakarinėje Rachinų valstijoje.
„Reikalauju iš pasaulio teisingumo“, – sakė rohinjų pabėgėlė Nur Karima, kurios broliai ir seneliai buvo nužudyti per 2017 metų rugpjūtį surengtas žudynes Tula Tolio kaime.
„Noriu, kad nuteistieji būtų pakarti. Jie mus negailestingai žudė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Saida Khatun, kita pabėgėlė iš Tula Tolio.
JT tyrėjai praėjusiais metais pripažino susidorojimą su rohinjais genocidu.