Mianmaro civilinė lyderė, kurios reputaciją užsienyje sugadino jos tyla dėl musulmonų rohinjų persekiojimo, Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje klausėsi šiurpių pasakojimų apie žudymą ir žaginimą.
Teisme ji ruošiasi asmeniškai ginti Mianmarą nuo Gambijos kaltinimų pažeidus 1948 metų Konvenciją dėl genocido. Budistų dominuojamas Mianmaras neigia kaltinimus, kad jos kariuomenė mėgino sunaikinti rohinjų mažumą per 2017 metais vykdytą susidorojimo kampaniją.
Per šią kruviną kampaniją, kurią JT tyrėjai jau yra pavadinę genocidu, į kaimyninį Bangladešą pabėgo maždaug 740 tūkst. rohinjų.
Teisių gynimo organizacijos kritikavo 74 metų Aung San Suu Kyi sprendimą atstovauti Mianmarui Tarptautiniame Teisingumo Teisme.
Gambijos teisingumo ministras Abubacarras Tambadou 1946-aisiais įkurtam Teismui, kuris sprendžia ginčus tarp JT narių, sakė: „Viskas, ko Gambija prašo, tai nurodyti Mianmarui sustabdyti šį beprasmį žudymą, sustabdyti šiuos žiaurumo aktus, kurie toliau šokiruoja mūsų kolektyvinę sąžinę, sustabdyti šį savo pačių žmonių genocidą.“
A.Tambadou, buvęs tribunolo Ruandos 1994 metų genocidui prokuroras, nurodė, kad Mianmaro kariškių operacija apėmė „masinį žudymą, masinį žaginimą ir masinį kankinimą, deginant gyvus vaikus jų namuose ir garbinimo vietose“.
Gambija siekia nepaprastųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolesniam rohinjų persekiojimui, kol bus išnagrinėta kita, platesnė byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Tas procesas gali užtrukti ne vienus metus.
„Mes jus palaikome!“
Aung San Suu Ky klausėsi advokatų iš Gambijos, atstovaujančių nukentėjusiems rohinjams, tarp jų – motinai, kurios vienų metų sūnus buvo mirtinai sumuštas, ir moteriai, kuri aštuntą nėštumo mėnesį buvo trypiama ir žaginama.
Aung San Suu Ky, kuri vilkėjo tradicinę Mianmaro suknelę, policijos lydimu kortežu atvykusi į teismą nesikalbėjo su ten laukusiais žurnalistais.
Prie Teismo vartų buvo susirinkę maždaug 50 rohinjus palaikančių protestuotojų su plakatais.
„Šiandien yra pradžia dėl mūsų teisės į teisingumą, – naujienų agentūrai AFP sakė 49 metų Mohammedas Harunas, kuris dėl šio teismo atvyko iš Londono. – Tai tarptautinio teisingumo diena rohinjams.“
Prie Teismo taip pat susirinko Aung San Suu Ky šalininkų grupelė, kuri išskleidė transparantą su lyderės atvaizdu ir užrašu „Mes jus mylime, mes jus palaikome!“.
„Suu Kyi yra vienintelis žmogus, galintis išspręsti šią problemą, – AFP sakė 47 metų šalininkė Swe Swe Aye. – Neneigiame, kad rohinjai kentėjo, bet neigiame, kaip ir Suu Kyi, kad Mianmare buvo vykdomas genocidas.“
Mianmare pastarosiomis savaitėmis paremti Aung San Suu Ky irinkdavosi tūkstančiai žmonių. Šios akcijos prasidėjo lyderei paskelbus, kad ji asmeniškai vadovaus šios Pietryčių Azijos valstybės gynybai Teisme Hagoje.
„Reikalauju teisingumo“
Aung San Suu Kyi savo Mianmaro gynybos kalbą sakys trečiadienį. Ji turėtų pasakyti, kad Mianmaras vykdė teisėtas operacijas prieš rohinjų kovotojus ir kad Tarptautinis Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos šiai bylai nagrinėti.
74 metų Mianmaro lyderė anksčiau buvo minima greta tokių asmenybių kaip Nelsonas Mandela ir Mahatma Gandhi, o 1991 metais gavo Nobelio premiją už pasipriešinimą Mianmaro karinei chuntai.
15 metų namų arešte gyvenusi Aung San Suu Kyi į laisvę išėjo 2010-aisiais ir atvedė savo partiją į pergalę 2015 metų rinkimuose. Tačiau ją kalinusių generolų ginimas tarptautinei bendruomenei atrodo nepriimtinas.
Šis procesas atidžiai stebimas ir Bangladeše, kur iki šiol daug rohinjų gyvena smarkiai išsiplėtusiose stovyklose.
„Iš pasaulio aš reikalauju teisingumo“, – sakė viena iš rohinjų pabėgėlių Nur Karima, kurios broliai ir seneliai žuvo per žudynes Tula Toli gyvenvietėje 2017 metų rugpjūčio mėnesį.
Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėjai jau kartą yra konstatavę genocidą per 1995 metų Srebrenicos žudynes Bosnijoje.
Tačiau Mianmarui gresia ir daugiau teisinių problemų dėl rohinjų persekiojimo, įskaitant tyrimą, pradėtą Tarptautinio Baudžiamojo Teismo – atskiro Hagos karo nusikaltimų tribunolo, ir ieškinį Argentinoje.
