Smurtas Mianmaro Rachinų valstiją drasko nuo rugpjūčio 25 dienos ir jau pareikalavo šimtų gyvybių. Mianmaro armija pradėjo kampaniją prieš rohinjus, reaguodama į šios etninės grupės kovotojų rugpjūčio 25-ąją surengtas atakas.
Dėl kariškių veiksmų per sieną į Bangladešą pabėgo jau daugiau kaip 410 tūkst. rohinjų.
Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi buvo griežtai kritikuojama, kad viešai nepareiškė paramos pilietybės neturintiems rohinjams ir neparagino kariškių demonstruoti santūrumą.
Tačiau antradienį sakydama pusvalandžio trukmės kalbą per televiziją ji kreipėsi į savo kritikus, pademonstruodama retoriką, dėl kurios kažkada buvo pasaulinės teisių gynėjų bendruomenės numylėtinė.
„Neapykanta ir baimė yra pagrindinės mūsų pasaulio rykštės, – sakė ji. –Nenorime, kad Mianmaras būtų religinių įsitikinimų ar etniškumo skaldoma šalis. Mes visi turime teisę į įvairias savo tapatybes.“
Aung San Suu Kyi: „Nenorime, kad Mianmaras būtų religinių įsitikinimų ar etniškumo skaldoma šalis. Mes visi turime teisę į įvairias savo tapatybes.“
Ji pareiškė „smarkiai išgyvenanti“ dėl „visų žmonių“, kenčiančių dėl Rachinų valstiją krečiančio konflikto, ir pabrėžė, kad Mianmaras pasiruošęs „bet kuriuo metu“ svarstyti rohinjų statusą ir padėti sugrįžti asmenims, pripažintiems turinčiais teisę gyventi šalyje.
„Esame pasiruošę bet kuriuo metu pradėti tikrinimo procesą“, – pareiškė ji, bet nepažadėjo, kad teisė sugrįžti bus suteikta visiems pabėgėliams.
Mianmaro vyriausybė sekmadienį užsiminė, kad nepriims atgal visų sieną kirtusių pabėgėlių, ir apkaltino juos ryšiais su kovotojais, kurių reidai prieš policijos postus rugpjūčio mėnesį išprovokavo atsakomąją kariuomenės kampaniją.
Kol kas neaišku, kiek iš Mianmaro pabėgusių rohinjų bus pripažinti turinčiais teisę grįžti.
Šalyje vyksta pikti debatai apie šią musulmonų mažumą. Mianmaro armija anksčiau sakė nepriimsianti atgal žmonių, susijusių su „teroristais“. Šis pareiškimas galbūt rodo, kad daugelis tų pabėgėlių yra pasitraukę iš šimtų sudegintų ir nuo žemės paviršiaus nušluotų rohinjų kaimų.
Mianmare 72 metų Aung San Suu Kyi šalininkai sako, kad ji neturi galių suvaldyti armiją, su kuria dalijasi valdžia pagal delikačią ir trapią konfigūraciją.
JT dėl įtariamo rohinjų žudymo ir kaimų deginimo kampanijos apkaltino Mianmaro armiją „etniniu valymu“.
Armija tai neigia ir tvirtina, kad jos operacijos yra proporcingas atsakas rugpjūčio pabaigoje įvykdytus rohinjų kovotojų, kuriuos kariškiai vadina „ekstremistiniais bengalų teroristais“, reidus.
Nuo armijos operacijos pradžios į Bangladešą pabėgo beveik pusė Rachinų valstijos rohinjų. Bangladeše jie dabar vargsta vienoje didžiausių pabėgėlių stovyklų pasaulyje.
Savo namus buvo priversti palikti ir 30 tūkst. Rachinų valstijos budistų bei hinduistų, kurie, regis, tapo Arakano rohinjų išvadavimo armijos (ARSA) kovotojų rugpjūčio 25-osios atakų taikiniais.
Aung San Suu Kyi nusprendė nedalyvauti šią savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje, kad galėtų tvarkytis su krize namuose ir per televiziją kreiptųsi į šalies gyventojus ir pasaulį.
Ši televizijos transliuota lyderės kalba buvo ilgiausia per visą jos ligšiolinį valdymą.
Neapykanta
Analitikai sako, kad Aung San Suu Kyi turi balansuoti ant klastingos linijos tarp pasaulio nuomonės ir islamofobinių, prieš rohinjus nukreiptų pažiūrų Mianmare, kur kariškiai kursto neapykantą šiai mažumai.
Nors pasaulis su siaubu stebėjo, kaip rutuliojasi ši pabėgėlių krizė, kurios pavadinimas mirga žiniasklaidos antraštėse, budistų dominuojamame Mianmare nedaug kas užjaučia rohinjus.
Aung San Suu Kyi nusprendė nedalyvauti šią savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje, kad galėtų tvarkytis su krize namuose.
Daugelis budistų neigia egzistuojant rohinjų tautybę ir tvirtina, kad jie yra „bengalai“ – nelegalūs imigrantai iš Bangladešo.
Tokiu požiūriu teisinamas atsisakymas suteikti pilietybę maždaug milijonui rohinjų, kurie Rachinų valstijoje gyveno iki dabartinės krizės. Neapykanta rohinjams nulėmė sunkiai tikėtiną visuomenės vienybę su armija, nors anksčiau kentė kariškių priespaudą. Palankumą kariuomenės veiksmams demonstravo netgi kai kurie garsūs kovotojai už demokratiją
Mianmare daugelis kaltina JT, tarptautines nevyriausybines organizacijas ir užsienio žiniasklaidą dėl įsivaizduojamo šališkumo rohinjų naudai.
Daug feisbuko vartotojų antradienį pakeitė savo paskyrų nuotraukas plakatu su „Ponios“ nuotrauka ir užrašu „Mes su jumis, Teta Aung San Suu Kyi“. „Teta“ šiuo atveju yra pagarbus kreipinys.
Įtampa dėl rohinjų statuso Mianmare kaupėsi daug metų; griežtosios linijos budistams kurstant baimę dėl musulmonų perversmo, šalyje nuolat prasiverždavo smurtas prieš musulmonus.
Nors kariškiai 2011 metais atsisakė absoliutaus chuntos valdymo, jie ir toliau kontroliuoja saugumo politiką ir svarbius vyriausybės svertus.
Bet koks atviras nukrypimas nuo armijos politikos Rachinų valstijoje galėtų supykdyti generolus ir sužlugdyti Aung San Suu Kyi pastangas išsaugoti pastarojo meto demokratijos laimėjimus.
Stebėtojai neatmeta galimybės, kad kariškiai, turėdami omenyje ir 2020 metų rinkimus, tyčia destabilizuoja jos vyriausybę.
Vyriausiasis vadas Min Aung Hlaingas šios krizės metu netikėtai išpopuliarėjo ir vaizdavo save Mianmaro teritorinio vientisumo bei budistų tikėjimo gynėju.
