M.Mollerio teigimu, Europos šalių vyriausybės turi iš anksto ruoštis naujiems srautams migrantų, kurie keičiantis klimatui paliks gimtąsias vietas ieškodami geriamo vandens ir maisto.
Specialiame interviu 15min JT atstovas papasakojo apie Jungtinių Tautų svarbą ir viso pasaulio laukiančius sudėtingus iššūkius.
– Lankydamasis Lietuvoje skaitėte paskaitą apie įvairiems regionams tenkančius iššūkius ir jų vystymosi galimybes. Ar pastebite, kad mūsų regionas, Baltijos valstybės turėtų specifinių problemų? Kaip mes atrodome Jungtinių Tautų kontekste?
– Lietuva yra geras pasaulinio pilietiškumo pavyzdys. Jūs prisiimate atsakomybę ir bandote konstruktyviai padėti spręsti globalius klausimus. Žinoma, esate sudėtingoje kaimynystėje. Turite kaimynų, kurie mano, kad dalykai turėtų būti sprendžiami kitaip, nei suprantate jūs. Bet manau, kad tai laikina problema. Kol kas jūs tvarkotės puikiai.
Pasaulio kontekste kaip maža valstybė Lietuva atrodo puikiai. Nepaisant savo dydžio jūs galite daryti įtaką tarptautiniu lygiu. Tai ypač svarbu pasaulyje, kuriame gyvename dabar – fragmentuotame, konfliktiškame, susirūpinusiame nacionaliniais interesais.
Tokiame pasaulyje reikalingi mediatoriai, tarpininkai ir mažos valstybės puikiai atlieka šį vaidmenį. Jos patikimesnės, nes nesivadovauja tik savo interesais. Matėme tai Lietuvos diplomatų darbe Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, UNESCO, taikos palaikymo misijose. Turėtumėte tuo didžiuotis.
– Jungtinių Tautų įvaizdis pastaruoju metu vis prastesnis. Saugumo Taryba ir kitos institucijos kaltinamos, kad reaguoja lėtai, jų veikla neefektyvi. Ar manote, kad organizacija vis dar veikia taip, kaip iš jos buvo tikimasi prieš septyniasdešimt metų?
– Jungtinių Tautų supratimas yra paremtas labai siauru požiūriu. Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad Jungtinės Tautos tai yra Saugumo Taryba, karas Sirijoje, kiti karai, kurių nesugebėjome sustabdyti. Šios veiklos – taikos užtikrinimas, konfliktų suvaldymas sudaro mažiau nei dešimtadalį viso darbo, kurį darome, kuris atsispindi kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime.
Nėra žmogaus šioje planetoje, kuris nesusidurtų su kažkuo, ką nusprendė, pasiūlė, apibrėžė Jungtinės Tautos.
Nėra žmogaus šioje planetoje, kuris nesusidurtų su kažkuo, ką nusprendė, pasiūlė, apibrėžė Jungtinės Tautos. Jūs asmeniškai, nuo pat akimirkos, kai nubundate, iki pat nakties net nepastebite, kiek su organizacija susijusių sprendimų yra kasdienybėje. Telefonas, kuriuo įrašinėjate šį pokalbį ar kompiuteris, kuriuo jį publikuosite yra sukurti kompanijų, susijusių su Jungtinėmis Tautomis, valdomų jų sprendimų.
Taigi, Jungtinių Tautų įtaka yra žymiai didesnė, nei mano žmonės, bet mes nesugebame to gerai komunikuoti. Įsivaizduokite, jei Jungtinės Tautos būtų uždarytos. Jau kitą dieną turėtumėte sukurti kažką panašaus. Pažiūrėkite į žmonijos progresą per šiuos septynis dešimtmečius. Mes gyvename ilgiau, esame geriau išsilavinę, keliaujame daugiau, komunikuojame geriau ir taip toliau.
Mes mirštame mažiau karuose, nepaisant to, kad mirtį kasdien sutinkame žiniasklaidoje. Mes tiesiog turime technologines priemones matyti visa tai, kas vyksta dabar pat. Statistiškai yra mažiau žmonių, kurie žūna karuose nei tokių, kurie žūna avarijose. Taip, mes vis dar gyvename asimetriškame pasaulyje, kuriame kai kurie žmonės gyvena patogiai, o kai kurie siaubingose sąlygose.
Nelygybė vis dar auga ir tai yra viena didžiausių problemų. Problemos, apie kurias jūs kalbate, yra struktūrinės. Jungtinių Tautų struktūra kurta prieš septyniasdešimt metų ir dabar susiduriame su visiškai kitokia geopolitine situacija. Ypač taikos ir saugumo užtikrinimo klausimais.
Turime ją reformuoti, tačiau padaryti tai bus itin sunku finansinių krizių laikotarpiu. Jungtinės Tautos yra veidrodinis atvaizdas to, kaip statėsi valdžios sistemose visose šalyse. Su ministerijomis, kurios nepakankamai komunikuoja tarpusavyje, kitomis problemomis. Turime apie tai kalbėti garsiai ir tai bus vienas didžiausių iššūkių būsimam generaliniam sekretoriui.
– Paminėjote žmonijos progresą ir gerėjančias gyvenimo sąlygas. Tuo pat metu mes susiduriame su karu Sirijoje ir tokiais migracijos srautais, kurių pasaulis nėra matęs nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Kaip Jungtinės Tautos prisideda prie šių problemų sprendimo?
– Pasaulis tvarkosi su šia pabėgėlių krize labai neefektyviai. Tai menko Europos ir viso pasaulio valstybių solidarumo rezultatas. Tai savotiškos užmaršties manifestacija, nes mes tokiose situacijos esame buvę ir anksčiau. Prieš keturis dešimtmečius turėjome tokią pačią problemą pietryčių Azijoje, kai žmonės bėgo iš Vietnamo ir Kambodžos. Tuomet labai tvarkingai buvo suvaldytas dviejų, trijų milijonų žmonių srautas. Visas procesas truko šešis ar septynis metus ir visi šie žmonės sugebėjo apsigyventi ir laimingai gyventi kitose pasaulio šalyse.
Didžiausia problema yra manymas, kad ši krizė yra tik Europos bėda. Taip, tai ir Europos problema, bet tai globali krizė, kurią globaliai reiktų ir spręsti.
Didžiausia problema yra manymas, kad ši krizė yra tik Europos bėda. Taip, tai ir Europos problema, bet tai globali krizė, kurią globaliai reiktų ir spręsti. Kurti solidarumą nėra lengva, tai labai svarbi koncepcija. Manau, kad nepadaryta pakankamai, kad kitos šalys būtų įtikintos prisiimtų dalį naštos. Įsivaizduokime, kad daugiau atsakomybės prisiimtų JAV, Kanada, Argentina, Brazilija, Tailandas, kitos šalys – europiečiams patiems būtų lengviau priimti pabėgėlius, suprantant, kad tai yra bendra našta. Taip nutiko Vietnamo karo atveju, kai pabėgėliai buvo perkelti į daugelį valstybių.
Kalbant apie Jungtinių Tautų vaidmenį ... Nereikia pamiršti, kad organizacijos dėka per paskutinius šešis mėnesius kasdien sugebėjom pamaitinti 5,7 milijonų žmonių Sirijoje. 5,2 milijonui žmonių suteikėme būtinuosius reikmenis, kurie padėtų jiems išgyventi bent jau minimaliomis sąlygomis. Finansavome ir atlikome 7 milijonus medicininių procedūrų Sirijoje ir už jos ribų. Daugiau nei milijonui vaikų užtikrinimo švietimo galimybę …
Tai daugybė darbų, kurie yra pamirštami ir nepatenka į žiniasklaidą. Turėtume tai prisiminti ir negalvoti, kad Jungtinės Tautos tai tik krūva vyrukų, kurie sėdi tokiose tarybose kaip saugumo ir neatlieka savo darbo.
– Visgi norėčiau jus sugrąžinti prie Saugumo Tarybos temos. Minėjote, kad Jungtinės Tautos turi didinti solidarumą ir pasitikėjimą, bet mes matome, kad toje pačioje Saugumo Taryboje yra valstybių, tokių kaip Rusija ar Kinija, kurios atvirai tyčiojasi iš organizacijos, trukdo veiklai. Kaip spręsti šią problemą?
– Vienintelis būdas tai spręsti ir yra solidarumas. Mes esame pasikeitimų stadijoje. Tai stadija, kai sistema turi pajudėti nuo vieno vadovavimo modelio iki kito. Atsiranda vakuumas, kurį užpildo tie, kurių veiksmai mums ne visada patinka. Šis laikas praeis. Mes išsikapstysime iš situacijos, kai tarptautinės teisės knygos yra pamirštamos, susitarimai ir normos yra laužomi.
Manau, kad tai išspręs labiau policentrinė sistema, kuri jau kuriama. Mes vis labiau tolstame nuo padėties, kai pagrindinis veikėjas yra konkreti valstybė, vis daugiau sprendimų ir atsakomybės tenka globalioms organizacijoms. Tai sudaro geresnes sąlygas spausti ir užsitikrinti, kad organizacijų nariai paklus taisyklėms ir darys tai, kas sutarta. Nesvarbu, apie ką kalbėsite – Rusiją, Kiniją, JAV …
Visos 192 valstybės turės susitarti ir spręsti problemas kartu. Beje, niekas nežino, kiek valstybių bus po keliasdešimt, ar kelių šimtų metų. Galbūt turėsime Jungtines Tautas, kurias sudarys trys šimtai ar keturi šimtai valstybių. Demografiniai pokyčiai keičia žemėlapį. Po 20-30 metų didžioji dalis pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Tai pakeis situaciją apsirūpinime vandeniu, sveikatos apsauga ir kitais dalykais.
Panašu, kad istoriškai paradoksaliai sugrįšime į miestų-valstybių laikotarpį. Tuomet susidursime su iššūkiais, kurių pavienės valstybės niekaip neišspręs.
Panašu, kad istoriškai paradoksaliai sugrįšime į miestų-valstybių laikotarpį. Tuomet susidursime su iššūkiais, kurių pavienės valstybės niekaip neišspręs. Jau dabar susiduriame su globaliniais iššūkiais sveikatos atžvilgiu. Turėjome Ebolos virusą, Zikos virusą … Problemų bus tik daugiau, nes įvairios bakterijos prisitaiko ir plečiasi vis sparčiau. Mes naudojame per daug antibiotikų, tad jos tampa atsparios. Visa tai reikės spręsti kolektyviniu būdu. Nėra galimybių, kad tai išspręs viena ar kelios valstybės.
– Kokius naujus klausimus ir problemas iškels šių metų Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja?
– Pasaulio lyderiai tikrai aptars pabėgėlių krizės, migracijos klausimus. Tikėkimės, kad bus gilesnis žvilgsnis į ateitį. Tai, ką mes matome dabar yra tik vaikų žaidimai, palyginus su tuo, kas laukia. Artimiausią dešimtmetį milijonai žmonių migruos dėl klimato kaitos pasekmių, demografinių pokyčių. Kai kurie regionai susidurs su maisto, vandens trūkumu.
Kiekvienas iš šių žmonių, gyvenančių sudėtingomis sąlygomis turi išmanųjį telefoną, mato, kaip gyvena žmonės kituose kraštuose. Suprantama, kad jie susirinks mantą ir keliaus ten, kur geriau. Mes susidursime ne su dešimtimis tūkstančių, o su milijonais. Kur šie žmonės gyvens? Kaip mes jiems padėsime? Į šiuos klausimus turėsime atsakyti.
