Mieste, kurį Šaltojo karo siena dalijo beveik tris dešimtmečius, M.Chodorkovskis su spaudos atstovais susitiko prie buvusio patikrinimo posto „Charlie“, muziejuje, skirtame sėkmingiems pabėgimams iš komunistinio bloko.
Lauke stovi garsiojo ženklo „Jūs išvykstate iš amerikiečių sektoriaus“ kopija ir nebeegzistuojančios Berlyno sienos gabalas, o turistai fotografuojasi su aktoriais, vilkinčiais pasieniečių kostiumus.
Šią vietą, o ne didesnius, rimtesnius ir daug geriau tokio masto susidomėjimui pritaikytus spaudos centrus pasirinkęs buvęs naftos magnatas išreiškė dėkingumą tiems, kurie ilgą laiką siekė jo paleidimo.
Atvykęs iš prabangaus viešbučio „Adlon“ prie miesto Brandenburgo vartų, kuriame numeris gali kainuoti beveik 3 tūkst. eurų už naktį, 50 metų M.Chodorkovskis, kuris kažkada buvo turtingiausias Rusijos žmogus, vilkėjo nepriekaištingai pasiūtą kostiumą ir atrodė atsipalaidavęs.
Jis dažnai šypsodavosi, kantriai, net kiek droviai atsakinėjo į klausimus. Atrodė, kad jo netrikdė kartais triukšmingos scenos toje perpildytoje salėje.
Tačiau Ukrainoje gimusi 46 metų Alexandra Hildebrandt, kuri vadovauja šiam privačiam muziejui, atrodė priblokšta žurnalistų spūsties.
Po pakartotinių bandymų įtikinti fotografus ir reporterius palikti koridorių, kad M.Chodorkovskis ir jo pagyvenę tėvai galėtų pasiekti salės priekį, ji pagrasino atšaukti spaudos konferenciją jai dar nė neprasidėjus.
„Visus jus išmesiu lauk“, – šaukė ji.
Po kelių minučių dešimtys šalininkų, smalsuolių ir žurnalistais pasivadinusių žmonių bandė veržtis pro įėjimą, o stotingi apsaugininkai turėjo juos jėga nustumti.
Keliems vis dėlto pavyko prasmukti ir rasti vietą salėje, kurioje buvo galima tik stovėti.
Nors dalyvauti galėjo tik akredituoti žurnalistai, salėje tarp jų buvo ir aktyvistų, kurie plojo įeinantiems M.Chodorkovskiui ir jo tėvams. Plojimai girdėjosi ir tada, kai M.Chodorkovskis paragino paleisti Ukrainos opozicijos politikę ir buvusią premjerę Juliją Tymošenko.
Vienas vyras vilkėjo marškinėlius su užrašu „Paleiskit Michailą Chodorkovskį“, kitas įteikė buvusiam kaliniui puokštę, o keli garsiai reiškė nepritarimą, kai A.Hildebrandt pasakė, kad ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusipelno padėkos už M.Chodorkovskio paleidimą.
Pirmą klausimą galėjo užduoti 22 metų Anastasija Rybačenko, Rusijos vyriausybės oponentė, kuri buvo apkaltinta po 2012 metų gegužės masinių protestų prieš V.Putiną. Arešto ji išvengė tik todėl, kad tuo metu jos nebuvo Rusijoje.
Aiškiai apimta emocijų ji M.Chodorkovskio paklausė, kaip, remiantis jo asmenine patirtimi, kovoti už laisvę esant kalėjime.
M.Chodorkovskis sakė, kad ketina toliau siekti Rusijos kalėjime dar esančių politinių kalinių paleidimo.
„Nereikėtų laikyti manęs simboliu to, kad Rusijoje nebeliko politinių kalinių, – sakė M.Chodorkovskis. – Norėčiau, kad laikytumėte mane simboliu to, kad pilietinės visuomenės pastangos gali nulemti paleidimą žmonių, kurių paleidimo niekas nesitikėjo, kai tikimybė atrodė tokia maža.“
M.Chodorkovskis kalbėjo rafinuota ir išraiškinga rusų kalba, labai atidžiai rinkosi žodžius ir atrodė pasiryžęs išsaugoti savo orumą nepaisydamas galimo pykčio V.Putino atžvilgiu.
„Pragmatizmas nenumato tokių nepragmatiškų dalykų kaip kerštas, neapykanta ir taip toliau“, – kalbėjo buvęs magnatas, kurio žodžius vertėjai vertė į anglų ir vokiečių kalbas.
Jis atsisakė kalbėti apie savo ateities planus ir pažymėjo, kad turi vienus metus galiojančią Vokietijos vizą ir atvyko vos „prieš 36 valandas“.
Išeidamas jis trumpam stabtelėjo pasikalbėti su šalininkais, paspaudė jiems rankas ir pasirašė tiems, kas paprašė autografo.
