Anot V.Kulyko, viena vertus, Ukrainos valdžia įgyvendino „humaniškumo aktą“ nusprendusi išsiųsti M.Saakašvilį į Europos Sąjungą (ES), kurioje jis galės gauti nuolatinį leidimą gyventi Nyderlanduose remiantis šeimos susijungimo programa.
Autorius teigia, kad, Kijevui nusprendus išsiųsti M.Saakašvilį į Gruziją, čia jo būtų laukęs areštas ir mažiausiai keletas mėnesių kalėjimo.
V.Kulyko teigimu, Varšuva vargu ar apsidžiaugs tokiu Kijevo žingsniu. Be to, jis gali dar labiau apsunkinti ir taip įtemptus dvišalius santykius.
Tiesa, Lenkijoje M.Saakašviliui negresia nei suėmimas, nei deportavimas į kitą šalį.
Autorius teigia, kad galima suprasti prezidento Petro Porošenkos administracijos logiką. M.Saakašvilis buvo pakviestas atlikti vieną darbą, tačiau vietoj to jis pradėjo kurti „savo politinį įvaizdį“ – to Ukrainos elitas nemėgo nuo buvusio prezidento Leonido Kučmos laikų.
Greitai M.Saakašvilis Ukrainos pareigūnų akyse virto erzinančiu troliu.
Kadangi iš M.Saakašvilio jau anksčiau buvo atimta Ukrainos pilietybė, jam draudžiama dalyvauti politiniame šalies gyvenime. Be to, buvęs Odesos gubernatorius neturi teisės rengti masinius protestus, reikalaujančius P.Porošenkos apkaltos.
Tai pareiškė pats prezidentas ir generalinis prokuroras Jurijus Lucenka.
Problemos paaštrėjimas
Vis dėlto V.Kulykas mano, kad M.Saakašvilio išsiuntimas į Europą prezidento komandai neatneš ilgai lauktos ramybės. Panašu, kad M.Saakašvilio saga nesibaigs deportacija į Varšuvą.
Greičiausiai prezidento administracija tikisi, kad atsikračius M.Saakašvilio – pašalinus jį iš Ukrainos teritorijos – protestų banga nuslūgs.
Vadinasi, bandymai užgniaužti visuomenės nepasitenkinimą tik pagilintų krizę.
Anot V.Kulyko, deportacija protestus tik pavers radikalesniais.
Protestų lyderiai jau rikiuojasi į eilę, kad galėtų suvaidinti savo vaidmenį. Daugelis sociologų teigia, kad protestų poreikis visuomenėje jau susiformavo.
Vadinasi, bandymai užgniaužti visuomenės nepasitenkinimą tik pagilintų krizę.
Anot autoriaus, dabar į gatves žmones išvesti gali Julija Tymošenko, kai kurios miglotos asmenybės iš „nacionalinių būrių“ ar parlamentaras Semenas Semenčenko.
V.Kulykas spėja, kad jau kovą J.Tymošenkos „Batkivščina“ partija galėtų inicijuoti protestus, kuriuose būtų reikalaujama pirmalaikių rinkimų ir P.Porošenkos apkaltos.
Nauji lyderiai ir politiniai projektai taip pat tampa garsesni. Autorius neatmeta galimybės, kad radikali „Eurooptimistų“ sąjunga, Išsivadavimo judėjimas ir M.Saakašvilio „Naujų jėgų judėjimas“ demonstracijoms bandys suteikti antrą kvėpavimą.
Anot V.Kulyko, anksčiau protestuose nemažai ukrainiečių nedalyvavo dėl paties M.Saakašvilio – kai kurie aktyvistai negalėdavo tapatintis su jo šūkiais. Dabar ši niša – laisva.
Naujame politiniame sezone bus dešimtys įtakingų finansinių ir pramoninių grupių, kurios gali pradėti rizikingą žaidimą, galintį atnešti aukso puodo laimėjimą.
V.Kulykas teigia, kad rinkimai – daug arčiau, nei manoma.
