Dešimtys tūkstančių portugalų, graikų ir airių pernai paliko savo tėvynes, rašo dienraštis „The Guardian“. Į pietus traukia ir ispanai bei italai, kurių šalys išgyvena sunkius laikus dėl nepakeliamų skolų.
Europiečiai – daugiausia jauni išsilavinę žmonės, negalintys rasti darbo tėvynėse – kuria naujus migracijos maršrutus: iš Lisabonos į Luandą, iš Dublino į Pertą, iš Barselonos į Buenos Aires.
Per 2011-uosius metus 2,5 tūkst. Graikijos piliečių persikraustė į Australiją. Dar 40 tūkst. „išreiškė norą“ migruoti iš tėvynės piečiau. Airijos statistikos biuro skaičiavimais, iki pernai metų galo iš šalies išvyko 50 tūkst. airių, daugelis jų – į Australiją ir JAV.
Portugalijos užsienio reikalų ministerija praneša, kad į buvusią šios šalies koloniją Angolą per pastaruosius metus išvyko mažiausiai 10 tūkst. portugalų. Šios naftos turtingos šalies pietų Afrikoje konsulatuose pernai spalio gale buvo užsiregistravę 97 616 Portugalijos piliečių – beveik dvigubai daugiau nei prieš pusę dešimtmečio.
Portugalai traukia ir į kitas buvusias kolonijas, pavyzdžiui į Mozambiką pietryčių Afrikoje ir Braziliją Pietų Amerikoje. Brazilijos duomenimis, šioje šalyje legaliai gyvenančių užsieniečių skaičius pernai birželį išaugo iki beveik pusantro milijono – arba daugiau nei 50 proc., lyginant su 2010-ųjų gruodžio duomenimis. Ne visi naujieji gyventojai atvyko iš Europos, tačiau vien portugalų bendruomenė nuo 276 tūkst. 2010-aisiais išaugo iki beveik trečdalio milijono.
Vienas iš naujųjų Rio de Ženeiro gyventojų, grafikos dizaineris Goncalo Piresas iš Lisabonos, sako: „Portugalijoje atmosfera varo į neviltį“. Tuo tarpu Brazilijoje „gausu galimybių rasti darbo, rasti klientų ir projektų.“
Graikė Joy Drosis, apsigyvenusi Australijoje, savo sprendimą aiškina panašiais motyvais. „Turėjau kažką daryti. Jei būčiau likusi Graikijoje, visų lauktų pražūtis, – sako ji. – Man pasisekė, kad moku kalbą; dauguma graikų nemoka.“
Simboliška akimirka šioje istorijoje buvo pernai lapkritį įvykęs Portugalijos ministro pirmininko Pedro Passosas Coelho vizitas Angoloje. Premjeras prašė Afrikos valstybės gausiau investuoti į Portugalijos ekonomiką. Praėjus vos 36 metams, kai Angola nusimetė kolonijinę metropolijos valdžią, jos prezidentas gavo progą parodyti kilniadvasiškumą. „Mes žinome, kokius sunkumus pastaruoju metu išgyvena portugalai, – kalbėjo José Eduardo dos Santos. – Angola yra atvira ir pasirengusi padėti Portugalijai nugalėti šią krizę.“
Ir vis dėlto į pietų Afriką susirengusiems europiečiams gali tekti susitaikyti su kitokiais gyvenimo standartais. Vidutinė gyvenimo trukmė Angoloje tesiekia 39 metus, o vidutinis Portugalijos gyventojas sulaukia 79-erių. Be to, šalyje nevaldomai siautėja nusikalstamumas.
Ekspertai prognozuoja, kad airių egzodas tik gausės, kai įsigalios metų gale Airijos vyriausybės paskelbtos taupymo priemonės ir didesni mokesčiai.
Airijoje, kur nedarbo lygis siekia 14,5 proc., emigrantų srautai didėja nuo pat 2008-ųjų, kai bankrutavo „Lehman Brothers“ ir subliuško Airijos nekilnojamojo turto burbulas. Pasak centrinio statistikos biuro, per metus iki pernai balandžio iš Airijos išvyko 40,2 tūkst. piliečių (palyginimui, per ankstesnius metus emigrantų buvo 27,7 tūkst.). Airiai sudarė daugiau nei pusę – 53 proc. – iš šalies išvykusių žmonių.
Dienraščio „The Guardian“ žurnalistai kalbėjo su vienu Dublino futbolo ir herlingo klubu, kuris per pusantrų metų turėjo atsisveikinti su aštuoniais iš penkiolikos savo žaidėjų. Dauguma talentingų jaunųjų sportininkų patraukė į Australiją. Ekspertai prognozuoja, kad airių egzodas tik gausės, kai įsigalios metų gale Airijos vyriausybės paskelbtos taupymo priemonės ir didesni mokesčiai. Ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto prognozėmis, 2012-aisiais šalį paliks 75 tūkst. gyventojų.
Graikus tradiciškai labiausiai traukiančios vietos, anot Pasaulio Banko, buvo Vokietija, Australija, Kanada, Albanija, Turkija, Didžioji Britanija, Kipras, Izraelis ir Belgija. Ypač noriai išvyksta kvalifikuoti darbuotojai. Tarkime, Pasaulio Banko duomenimis, 2000-aisiais iš Graikijos emigravo 4 886 gydytojai – tai reiškia, kad vos per vienus metus šalis neteko beveik dešimtadalio (9,4 proc.) savo medicinos darbuotojų.
Anot Pasaulio Banko statistikos, 2010-aisiais Graikijoje gyveno 1,13 mln. imigrantų, kurie sudarė maždaug dešimtadalį visų gyventojų. Daugelis jų atvyko iš skurdesnių šalių – Albanijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Gruzijos – ir neturi būtinų įgūdžių, kad galėtų kompensuoti išvykstančių profesionalų netektį ekonomikai.
