Ketvirtadienį Ukrainos Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prie Baltarusijos sienos surengs veiksmų, kurie būtų reikalingi migrantų bandymo prasiveržti per sieną atveju, pratybas. Jų metu taip pat bus mokomasi atremti kitas hibridines grėsmes.
Ministerijos pranešime nurodoma, kad pratybos vyks per vidaus reikalų ministro Denyso Monastyrskio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo Serhijaus Deinekos, nacionalinės policijos vadovo Ihorio Klymenkos ir Nacionalinės gvardijos vado pavaduotojo Jurijaus Lebidžio darbo išvyką į Lucko pasieniečių būrį Voluinės srityje.
„Siekdami atremti potencialią migrantų krizę pasitelksime visas penkias be išimties VRM struktūras, kaip bendrą Ukrainos vidaus saugumo kumštį“, – sakė D.Monastyrskis.
Stiprina sienos saugumą
Ukraina, atsižvelgdama į įvykius Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, planuoja padvigubinti pasieniečių skaičių prie valstybės sienos su Baltarusija dėl nelegalių migrantų patekimo į šalį grėsmės. Pranešama, kad pasieniečių skaičius prie valstybės sienos padvigubės. Taip pat bus įtraukti gana rimti Nacionalinės gvardijos ir Nacionalinės policijos rezervai.
Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas sakė, kad sienų saugumą užtikrins apie 8,5 tūkst. karių. Pirmiausia – Valstybinė pasienio tarnyba, Nacionalinė gvardija, taip pat Nacionalinė policija.
Nacionalinės policijos pajėgos su Baltarusija besiribojančiuose keturiuose regionuose jau laikosi sustiprintos kovinės parengties ir aktyviai bendrauja su gyventojais, įspėja juos dėl galimo nelegalių migrantų grupelių įsiveržimo, taip pat prašo informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu pasienio rajonuose pasirodytų nepažįstamų žmonių.
Ukrainos politologas Evhenas Magda, vadovaujantis Pasaulio politikos institutui Kijeve, 15min teigė, kad nors veiksmų pasienyje imamasi, pasigendama politinių sprendimų santykiuose su Baltarusija.
„Reikia atskirti politinius žingsnius nuo praktinių. Praktiniai žingsniai šiuo metu akivaizdūs: pasienyje stiprinamos saugumo pajėgos, techninės stebėjimo galimybės, aktyviau veikia žvalgyba, keičiamasi informacija su kolegomis Lenkijoje ir Lietuvoje.
D.Monastyrskis: Ukraina ruošiasi panašiems scenarijams, kokie šiuo metu stebimi Lenkijoje.
Tačiau kol kas nematau politinių žingsnių. Ukraina neinicijuoja konsultacijų Liublino trikampio rėmuose. Juk jis ir buvo skirtas kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Taip pat laukiu, kol Ukraina pareikš esanti pasirengusi įvesti sankcijas Baltarusijos naftai, elektros energijai“, – sakė politologas.
Pasak jo, per pirmąjį šių metų pusmetį Baltarusijos eksportas į Ukrainą išaugo 60 proc. Mes kalbame apie kelis šimtus milijonų dolerių.
„Norėčiau, kad politikai imtųsi konkrečių veiksmų, o ne tik deklaratyvių. Matome, kad vyksta hibridinė agresija. Niekam tai ne paslaptis. Padėtis tikrai labai rimta, nes gali žūti žmonės“, – įsitikinęs E.Magda.
Nori nubausti ir Ukrainą
Lietuvos ir Lenkijos politikai neabejoja – A.Lukašenkos sukelta ir Maskvos kuruojama migrantų krizė – bausmė už tai, kad Vilnius ir Varšuva palaikė Baltarusijos opoziciją ir pasisakė už laisvus rinkimus šioje valstybėje. Baltarusijos diktatorius dar praėjusiais metais grasino užtvindyti Europą migrantais.
Dabar migrantų srautų mano sulauksianti ir Ukraina. Trečiadienį po Saugumo ir gynybos tarybos susitikimo Ukrainos vidaus reikalų ministras D.Monastyrskis teigė, kad „Ukraina ruošiasi panašiems scenarijams, kokie šiuo metu stebimi Lenkijoje“.
1070 kilometrų bendros sienos su Baltarusija turinti Ukraina svarsto galimybę pasekti Lenkijos bei Lietuvos pavyzdžiu ir pradėti statyti pasienyje tvorą. Tačiau kada galėtų prasidėti jos statybos, kol kas neaišku.
E.Magda mano, kad migrantų pasiuntimas Ukrainos sienos link – hibridinės agresijos elementas, kurį tikrai gali panaudoti Rusija.
E.Magda: Rusija siūlys Europai normalizuoti santykius jai patogiu būdu mainais į migrantų krizės užbaigimą.
„Manau, kad migrantų atsiradimas prie Ukrainos sienų – labai realus scenarijus. Galbūt tik ne tokiu mastu, kaip tai vyksta Lenkijoje. Tačiau šiandien Rusija ieško būdų, kaip nubausti Ukrainą už „Bayraktar“ bepilotės skraidyklės panaudojimą Donbase. Be to, ji didina mums energetinį spaudimą. Visa tai taip pat hibridinės agresijos apraiškos. Todėl nematau priežasčių, kodėl Maskva nenorėtų panaudoti dar vieno hibridinio karo elemento“, – įsitikinęs politologas.
Pasak jo, Maskva gali pasinaudoti migrantais siekdama destabilizuoti padėtį Ukrainoje, aštuntus metus kariaujančioje su Rusijos remiamais separatistais šalies rytinėje dalyje.
„Niekas neturėtų turėti abejonių, kad sukelta migrantų krizė – Kremliaus rankų darbas. Maskva stengiasi sugriauti Europos vienybę, juolab kad Lenkijos ir Briuselio santykiai šiuo metu yra įtempti. Manau, kad dabar Rusija siūlys Europai normalizuoti santykius jai patogiu būdu mainais į migrantų krizės užbaigimą“, – sakė E.Magda.
Jo nuomone, tiek ES, tiek ir Ukraina nepakankamai įvertino iš Baltarusijos pusės galinčias kilti grėsmes ir iki praėjusių metų stengėsi palaikyti bendravimą su A.Lukašenka.
„Nustebau, kad grėsmių iš Baltarusijos pusės niekas rimtai nevertino anksčiau. Dabar veikiama vadovaujantis principu „griebk mantą, traukinys išvyksta“. O ta užduotis nėra lengva.
Iki praėjusių metų rugpjūčio Lukašenka buvo savotiškas hibridinis Ukrainos sąjungininkas. Jis buvo gana nuspėjamas partneris ir Europos Sąjungai. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Kaip dabar efektyviai pasipriešinti agresijai? Manau, kad į šį procesą turi būti įtraukta NATO. Viena ES šio klausimo neišspręs“, – mano politologas.
