Užkarda prie sienos su Baltarusija sustabdė migrantų upę
Lenkija kaltina Rusiją ir Baltarusiją naudojant migrantus kaip dalį „hibridinio karo“ kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti Europą.
Esant didelei įtampai dėl karo Ukrainoje, Lenkija baiminasi, kad pasikartos 2021 m. krizė, kai tūkstančiai Afrikos ir Artimųjų Rytų migrantų bandė kirsti Baltarusijos sieną. Tuomet migrantai plūdo į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją, iš kur bandė toliau patekti į Vakarų Europą.
Baltarusija buvo supaprastinusi vizų išdavimą žmonėms, kurie daugiausiai iš Irako atskrisdavo tiesioginiais reisais į Minską. Lenkijos ir Lietuvos pareigūnai tvirtina ne kartą užfiksavę faktus, kad neteisėtiems migrantams kirsti sieną padeda Baltarusijos pareigūnai.
Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ generalinis sekretorius Krzysztofas Sobolewskis visuomeniniam transliuotojui „Polskie radio 1“ sakė, kad Lenkija svarsto galimybę pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi pastatyti užkardą, panašią į tą, kurią ji pastatė pasienyje su Baltarusija.
„Turėsime sustiprinti savo pajėgas šiame sienos ruože ir apsvarstyti galimybę pastatyti panašius sienos įtvirtinimus, kokius dabar turime Lenkijos ir Baltarusijos pasienio ruože“, – sakė jis.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Kaliningradas atvėrė savo dangų skrydžiams iš Artimųjų Rytų ir Azijos, siekdamas pritraukti daugiau oro linijų bendrovių ir turistų.
Lenkija Baltarusijos pasienyje pastatė 5,5 m aukščio plieninę užtvarą su judesio jutikliais ir kameromis, kuri tęsiasi apie 187 km. Panašų fizinį barjerą prie sienos su Baltarusija pastatė ir Lietuva. Jis tęsiasi apie 502 km. Kai kuriose vietose dėl gamtinių sąlygų (upių, pelkių) barjero nebuvo įmanoma pastatyti.
Nepaisant to, kasdien Lietuvos pasieniečiai praneša apgręžiantys po kelias dešimtis iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai patekusių migrantų. Trečiadienį pranešta, kad Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 81 neteisėtai į šalį bandžiusį patekti migrantą. Iš viso į Lietuvą nuo šių metų sausio neįleisti 9665 neteisėti migrantai.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 17,7 tūkstančio. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne vieną kartą.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Lenkijos pareigūnai taip pat praneša, jog prie sienos su Baltarusija pradėjo fiksuoti didesnes migrantų grupes.
Baiminasi migrantų antplūdžio artimiausiomis savaitėmis
Anksčiau Lenkija buvo sakiusi, kad sienos apsaugos tarnyba gavo lėšų Kaliningrado pasienyje pastatyti „elektroninę užtvarą“ iš jutiklių ir kamerų.
Antradienį Lenkijos sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė, kad iki lapkričio pabaigos bus išrinkta įmonė, kuri pastatys elektroninę užkardą, ir kad sistema bus pastatyta per pirmuosius tris kitų metų ketvirčius maždaug 200 kilometrų ilgio pasienio ruože.
K.Sobolevskis naujienų agentūrai „Reuters“ SMS žinute pranešė, kad „artimiausiomis savaitėmis“ daugiau migrantų iš Kaliningrado gali bandyti kirsti sieną su Lenkija.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per spaudos konferenciją žurnalistams sakė, kad Rusija nesikiš į jokius sprendimus dėl užkardų.
„Istorija kiekvieną kartą įrodo sprendimų statyti sienas kvailumą, nes bėgant metams ar dešimtmečiams visos sienos griūva“, – sakė jis.
Lietuva tvorą jau turi
Lietuvos siena su Rusijos Federacija – sausuma, pasienio vandenimis ir Kuršių mariomis – tęsiasi 274,9 km. Prie sausuma einančios sienos su Rusija Lietuva yra pastačiusi apsauginę tvorą, įdiegusi modernias stebėjimo sistemas.
Apie dviejų metrų aukščio apsauginė metalinė segmentinė tvora su papildomais įrengimais pastatyta ruožuose nuo trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybių sienų sankirtos taško ties Vištyčiu ir atkarpomis tęsiasi Šakių bei Vilkaviškio rajonuose iki Nemuno.
Bendras jos ilgas siekia daugiau nei 40 kilometrų. Palei visą apie 109 kilometrų Nemunu einančią sieną įrengtos techninės jos stebėjimo sistemos.
Migrantai būtų apgręžiami
Ir anksčiau, ir dabar į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai bandantys patekti migrantai į šalies teritoriją nėra įleidžiami – jiems taikoma apgręžimo politika. Lietuvos teritorijoje sulaikyti migrantai grąžinami atgal prie sienos ir turi grįžti į Baltarusiją.
15min Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patarėjo viešiesiems ryšiams Giedriaus Mišučio paklausė, kaip būtų veikiama tuo atveju, jei migrantai iš Rusijos Kaliningrado srities į Lietuvą bandytų patekti sausuma arba Nemunu.
„Būtų laikomasi tų pačių galiojančių teisės aktų, numatančių, kad nenustatytose vietose asmenys į šalį negali būti įleidžiami“, – atsakė G.Mišutis. Jis nedetalizavo, kaip būtų grąžinami į Rusiją migrantai, jei patektų į Lietuvą, pavyzdžiui, upe.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas 15min sakė, kad prie sienos su Rusija jau nuo 2017 m. yra fizinis barjeras. "Jis, aišku yra ten, kur sausuma, ten, kur Nemunas, ir nereikia, bet per visus 250 km sienos yra sienos stebėjimo sistemos. Mes matome kiekvieną lapelio krustelėjimą, judesį ir panašiai“, – sakė L.Kasčiūnas. Anot jo, tai padėjo kovoti ir su kontrabanda iš Rusijos į Lietuvą.
Pasak L.Kasčiūno, pagal Nepaprastosios padėties įstatymą veikianti apgręžimo politika galioja ne tik prie Lietuvos sienos su Baltarusija, bet ir pasienyje su Rusija. „Tai reiškia, kad apgręžimas ir ten galiotų. Ta pati strategija, kuri taikoma Baltarusijos atveju, būtų taikoma ir Kaliningrado atveju. Turime pasieniečius, kurie jau yra užgrūdinti, jeigu reikės, pasitelksime kariuomenę, šaulius. Manau, kad nepaisant galimų didėjančių neteisėtos migracijos srautų, nes tie skrydžiai kol kas yra daugiau teoriniai, mes susidorotume labai solidžiai“, – teigė politikas.
Paklaustas, kaip reikėtų elgtis su migrantais, kaip juos apgręžti, jei jie į Lietuvos pusę atplauktų upe, L.Kasčiūnas atsakė, kad būtų daroma, kaip ir prie sienos su Baltarusija: „Būtų ieškoma vietos, kur jie būtų grąžinami atgal“.
Paklaustas, kaip reikėtų elgtis su migrantais, kaip juos apgręžti, jei jie į Lietuvos pusę atplauktų upe, L.Kasčiūnas atsakė, kad būtų daroma, kaip ir prie sienos su Baltarusija: „Būtų ieškoma vietos, kur jie būtų grąžinami atgal“. Pasak L.Kasčiūno, migrantai nebūtų vežami į pasienio punktą: „Kur yra grąžinami Lukašenkos migrantai? Mes nežinome tikslių taškų. Yra taškai, pasieniečiai juos žino. Kartais reikia ir pavežti ir grąžinti kitoje vietoje, kur galima grąžinti“.
Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis interviu 15min sakė, kad Baltarusija migrantų krize mėgino priversti Lietuvą derėtis dėl sankcijų. Jo vertinimu, tokią krizę vėl sukurstyti pakaktų poros mėnesių.
„Neatmestinas ir manipuliavimas migracija. Matėme, kaip Baltarusija mėgino sukurstyta migracija susodinti mus prie derybų stalo, kad nuimtume sankcijas. Per du–tris mėnesius tendencingai dirbant tokią krizę vėl įmanoma sukelti“, – teigė Lietuvos žvalgybos vadas.
