Neramumai prie Lenkijos sienos netoli Lietuvos kelia didelį susirūpinimą ne tik Lenkijoje bei Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje.
Pirmadienį prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos susirinkę apie 3–4 tūkst. migrantų mėgino masiškai veržtis per pjaunančios vielos užtvaras, tačiau ten sutelktoms lenkų saugumo ir kariuomenės pajėgoms pavyko juos atremti. Migrantai tvoras bandė ardyti kastuvais, nukirstais ir nupjautais medžiais, mėtė į pareigūnus akmenis. Anot Lenkijos pareigūnų, migrantai prie sienos atvyko padedant Baltarusijos pareigūnams. Milžiniška migrantų kolona iš pradžių keliu judėjo link Kuznicos-Brūzgų sienos perėjimo punkto, bet vėliau baltarusių pareigūnų buvo nukreipta į mišką ir atsidūrė prie tvoros, skiriančios Baltarusiją nuo Lenkijos.
Baimintasi, kad šturmas gali pasikartoti naktį, tačiau naktis praėjo gana ramiai – migrantai prie sienos pasistatė palapines, degino laužus. Lenkijos policija antradienį pranešė, kad neramumų išvengta, į policijos automobilį buvo paleistas tik vienas akmuo.
BNS praneša, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį pareiškė, jog beprecedentis migrantų masinis mėginimas neteisėtai prasiveržti į šalies teritoriją per sieną su Baltarusija kelia pavojų visos Europos Sąjungos saugumui.
„Uždaryti Lenkijos sieną [su Baltarusija] – mūsų nacionalinis interesas. Tačiau šiandien ant kortos pastatytas visos ES stabilumas ir saugumas“, – tviteryje parašė M.Morawieckis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį paragino ES nares įvesti naujų sankcijų Baltarusijai dėl kurstomo migrantų antplūdžio.
Naudotis „migrantais politiniais tikslais – nepriimtina“, sakė ji ir pridūrė, kad ES taip pat nagrinės galimybes imtis sankcijų prieš „trečiųjų šalių oro bendroves“, gabenančias migrantus į Baltarusiją.
Gerai suplanuota operacija
Rusijos politologas Andrejus Suzdalcevas mano, kad Baltarusijos valdžia jau kurį laiką aktyviai rengėsi tokiam scenarijui.
„Pastaruoju metu buvo padidintas lėktuvų, kuriais į Baltarusiją gabeno migrantus, reisų skaičius. Šiuo metu daugiausia migrantų į Baltarusiją atskrenda iš Stambulo ir Persijos įlankos šalių, kur yra daug afganistaniečių ir irakiečių. Minsko centre jų pilna, užimti net bendrabučiai. Iš jų rengė būrius. Savaitės metu buvo suformuota didžiulė migrantų grupė, kuri gyveno miškuose, palapinėse, juos ruošė. Apie 5 tūkst. žmonių šiandien naktį atvežė prie kelio (kuriuo migrantai ėjo link sienos – red. past.), tai kontroliavo baltarusių specialiosios tarnybos ir pasieniečiai“, – pirmadienį RBK televizijai sakė A.Suzdalcevas.
-
Lenkija: situacija pasienyje kontroliuojama, migrantai stato palapines, aidėjo šūviai
-
Baltarusija gerina susisiekimą su Artimųjų Rytų šalimis: iki kovo – 40 skrydžių per savaitę
-
Laurynas Jonavičius: Pasienyje su Lenkija – minios migrantų. Kas toliau?
-
Vokietija ragina ES padėti pažaboti neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos
-
Lenkija: migrantų krizė prie sienos su Baltarusija kelia grėsmę visos ES saugumui
-
Varšuva: naktis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje buvo rami
-
Baltarusija atmetė Lenkijos kaltinimus dėl migrantų krizės kurstymo
-
VSAT praneša apie didėjantį migrantų skaičių: vien antradienį jau fiksuota beveik 100 bandymų patekti į Lietuvą
-
Baltarusijos URM ragina Lenkiją susilaikyti nuo „provokacijų“
Baltarusijos pozicija: jie patys atskrenda
ES kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kad šis skraidina migrantus iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių į Minską, o tada siunčia juos pėsčiomis per sieną į Bendrijos teritoriją, keršydamas už bloko sankcijas jo režimui, taikomas dėl susidorojimo su opozicija.
A.Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.
Tačiau Baltarusijos valdžios atstovai nė neslepia, jog šalies jėgos struktūros netrukdo migrantams bandyti nelegaliai kirsti Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos sienas.
Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo deputatas Olegas Gaidukevičius gazeta.ru pareiškė, kad migrantai į Baltarusiją teisėtai atskrenda lėktuvais, o po to esą pėsčiomis eina link Lenkijos sienos.
„Migrantai atskrenda į Baltarusiją lėktuvais. Mes gi negalime uždaryti skrydžių. Jie gali skristi per Turkiją ar kitas valstybes. Turi visus dokumentus. Jie atskrenda visiškai teisėtai. O toliau jau eina prie sienos pėsčiomis. Mes gi negalime jų pas save laikyti, nors šį klausimą galima spręsti. Lenkai turi sėsti prie derybų stalo su baltarusių atstovais ir aptarti tai. Tačiau jie to daryti nenori. Jiems naudingiau kelti šią isteriją, kaltinti Baltarusiją ir kaulyti pinigų iš Briuselio sienos stiprinimui vietoj to, kad realiai spręstų problemą“, – aiškino deputatas.
O.Gaidukevičius mano, kad Lenkija turi priimti migrantus, kurie į ją bando neteisėtai patekti.
A.Lukašenka siekia derybų
Portalas belsat.eu paklausė baltarusių karinio eksperto Aleksandro Alesino, ko šia akcija siekia A.Lukašenka?
A.Alesino manymu, A.Lukašenka nebandys provokuoti Lenkijos pusės ginkluotam konfliktui, nes tai jam gresia labai rimtomis pasekmėmis. A.Alesino teigimu, ginkluoto konflikto vengia ir Lenkija, kurios santykiai su Europos Sąjunga ir taip įtempti.
„Manau, kad A.Lukašenka šia akcija siekia, jog Lenkija perduotų Vakarams jo žinutę, kad jis nori atkurti kontaktus, nori priversti Vakarus kalbėtis su juo kaip su lygiu partneriu, nori parodyti, kad jo rankose yra svarbus instrumentas, leidžiantis reguliuoti migracijos srautą ar jį sustabdyti. Pagrindinis jo tikslas – priversti Lenkiją perduoti Vakarams žinią, kad jie turi pradėti bendrauti su A.Lukašenka be išankstinių sąlygų“, – mano A.Alesinas.
Jo teigimu, tokią politiką A.Lukašenka bandys tęsti tol, kol nepasieks bent užkulisinių derybų ne tik dėl migrantų, bet ir dėl jo „legalizacijos“ bei pripažinimo Baltarusijos lyderiu.
„Manau, kad statymai didėja. Gali taip nutikti, kad kažkuriuo metu ir viena, ir kita pusė praras įvykių kontrolę. Štai tuomet gali tekti rengtis blogiausiam scenarijui“, – prognozuoja A.Alesinas.
Bandymas daryti spaudimą Europos Sąjungai
Baltarusijos politologas Andrejus Kazakevičius portalui zerkalo.io sakė, jog ši migrantų akcija negalėjo būti įvykdyta be Baltarusijos valdžios žinios.
„Mes nežinome, kaip migrantai susiorganizavo, kaip pradėjo šturmą. Bet akivaizdu, kad be baltarusių valdžios žinios tai negalėjo įvykti. Mes neturime informacijos, ar tai organizavo Baltarusijos valdžia, bet ji mažų mažiausiai leido tai padaryti“, – sakė jis.
A.Kazakevičius svarsto, kad viena iš padėties paaštrėjimo priežasčių galėjo būti ir artėjanti žiema. Migrantai galėjo patys susiorganizuoti, kad pabandytų kuo greičiau pereiti sieną. Antra priežastis gali būti Baltarusijos valdžios bandymas daryti spaudimą Vakarų valstybėms prieš Europos Sąjungai priimant penktąjį sankcijų Baltarusijai paketą.
„Iš viršaus ateina įsakymas paspausti ir kažkas sugalvoja „genialų“ planą suorganizuoti migrantus ir surengti parodomąjį sienos šturmą, kad pademonstruotų, kokias problemas gali sukelti migracijos krizė, kurią, kaip galime manyti, suorganizavo Baltarusijos valdžia“, – sakė A.Kazakevičius.
Buvęs diplomatas, Europos Tarybos tarptautinių santykių analitikas Pavelas Sliunkinas zerkalo.io teigė, jog migracijos krizės paaštrėjimą lėmė nesėkmingi ankstesni Minsko bandymai priversti Europos Sąjungą derėtis su A.Lukašenka.
„Minsko bandymai nesukėlė pageidaujamos Vakarų reakcijos, todėl Baltarusijos valdžia nusprendė padidinti statymus, tikėdamasi, kad Europos Sąjunga nusileis, kaip įvyko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio derybų argumentas taip pat buvo migrantų srautas. Šios akcijos tikslas sukurti įtampą, parodyti, kad Europos Sąjunga negali efektyviai susitvarkyti su migracijos krize, bandyti skaldyti Europos Sąjungos valstybių vienybę, provokuoti nesutarimus dėl sankcijų ir to, ar reikia bandyti su A.Lukašenka susitarti“, – teigė ekspertas.
P.Sliunkinas pabrėžia, kad iš publikuojamų videoįrašų akivaizdu, jog baltarusių valdžios struktūros yra susijusios su šia akcija. „Jie padeda migrantams pereiti sieną: priveda prie jos, reguliuoja, kur eiti“, – sakė jis.
