Dešimt kartų daugiau migrantų
2015 metais Suomija iš viso sulaukė beveik 32,5 tūkst. prieglobsčio prašymų. Tai – beprecedentis skaičius, maždaug dešimt kartų didesnis, nei bet kuriais iš prieš tai buvusių 30 metų.
Suomija tuo metu migrantams atrodė patraukli dėl gana didelių socialinių išmokų ir tada galiojusių santykinai trumpų prieglobsčio procedūrų.
Piką migrantų krizė pasiekė tų metų rugsėjį, kai iš Švedijos į Suomiją patekdavo po kelis šimtus migrantų per dieną. Tuo pat metu smarkiai padidėjo ir dviejuose Suomijos ir Rusijos pasienio postuose prieglobsčio prašančių žmonių skaičius.
Migrantai iš Rusijos – spaudimo priemonė
Migrantų judėjimas iš Švedijos buvo suprantamas kaip dalis bendros Europos Sąjungos problemos, kuri reikalauja ir bendro visos bendrijos sprendimo. Tuo metu migrantai iš Rusijos Suomijoje buvo suvokiami kaip spaudimo priemonė, nors jie ir tesudarė kelis procentus visų atvykstančiųjų.
Suomija migrantų antplūdį pradėjo suvokti kaip Rusijos spaudimo Helsinkiui įrankį
„Suomija migrantų antplūdį pradėjo suvokti kaip Rusijos spaudimo Helsinkiui įrankį ir dalį įtampos tarp Rusijos ir Vakarų. Jis taip pat buvo vertinamas kaip Rusijos veiksmas, apskaičiuotas patikrinti suomių administracinius pajėgumus ir visuomenės atsaką“, – tuomet rašė Varšuvoje veikiantis Rytų studijų centras.
Migrantams atvykstant iš Rusijos aiškėjo, kad didelė dalis jų nebėgo nuo karo ar skurdo, o jau kurį laiką prieš tai gyveno Rusijoje. Krizė dar labiau pagilėjo 2016 metų sausį ir vasarį, kai beveik 200 kilometrų ilgio sieną su Rusija turinti Norvegija nusprendė nebepriimti prieglobsčio prašymų iš migrantų, kurių dokumentai patvirtino ankstesnį gyvenimą Rusijoje.
Per visus 2015 metus iš Rusijos į Suomiją atvyko apie 700 prieglobsčio prašytojų, tačiau šis skaičius buvo viršytas jau per pirmuosius du 2016 metų mėnesius – per 60 dienų sieną kirto ir Suomijoje prieglobsčio pasiprašė apie tūkstantis migrantų.
Suomija šią krizę išsprendė derybomis su Rusija, tačiau už tai buvo priversta nemažai paaukoti.
