„Matydami pastarųjų dienų statistiką, turime pagrindo teigti, kad epidemijos pikas pasiektas ir padėtis stabilizavosi“, – sakė Civilinės saugos departamento vadovas Angelo Borrelli.
Tačiau pareigūnas neslepia, kad neramina Milano situacija. Oficialūs duomenys rodo, kad beveik pusė naujų atvejų regstruojama Lombardijos regione. Viruso židinių apsuptame Milane užsikrėtusių – apie 15 tūkst. Nacionalinio statistikos instituto „Istat“ duomenimis, mirčių didmiestyje – dvigubai daugiau nei tuo pačiu periodu prieš metus, kai kuriomis dienomis net tris ar keturis kartus daugiau.
Virusologai nesiliauja kartoję, kad tikrasis užsikrėtusių skaičius Italijoje, o ypač Milane, yra apie dešimt kartų didesnis nei skelbia oficialūs duomenys.
Tyrimų ir analizės institutas „In Twig“ skaičiuoja, kad užsikrėtusių mieste – bent 135 tūkst. Kodėl? Todėl, kad tyrimas daromas tik labai ryškių virusui priskiriamų simptomų turintiems žmonėms, dažnai jau tada, kai prireikia greitosios medicininės pagalbos.
Tuo tarpu jei pakyla temperatūra, net ir daugiau nei vyriausybės nustatyti 37,5 laipsniai, jei skauda gerklę, kamuoja sausas kosulys, skauda raumenys, gal net ir pykina, paskambinus regiono nurodytu specialiu telefono numeriu atsakymas pribloškia: pagerkite sirupo nuo kosulio, paracetamolio, jei per tris dienas nepagerės, perskambinkite.
Pirmą kartą Lombardijos regiono nurodytu specialiuoju numeriu Milane gyvenanti Italijos lietuvė 23 metų Ugnė Gelgotaitė skambino pandemijai kaip reikiant įsisiūbavus, kovo viduryje.
„Savaitę kamavęs kosulys sustiprėjo, pablogėjo bendra savijauta. Paskambinau nurodytu telefono numeriu, man buvo patarta išgerti sirupo nuo kosulio, jei per tris dienas nepagerės – perskambinti“, – pasakoja U.Gelgotaitė.
Virusologai nesiliauja kartoję, kad tikrasis užsikrėtusių skaičius Italijoje, o ypač Milane, yra apie dešimt kartų didesnis nei skelbia oficialūs duomenys.
Po dviejų dienų merginai pakilo temperatūra, ji perskambino tuo pačiu telefono numeriu, pasiskundė stipriu gerklės skausmu, sausu kosuliu, temperatūra. Šįkart sulaukė kitokio klausimo: „Turėjote kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis?“
Studentė gyvena keramikos ir porceliano gaminių „Richard-Gironi“, vėliau įsigytos „Gucci“ mados namų, buvusios gamyklos zonoje Milano rytuose. Gamykla, kurioje pasaulį išvysdavo prabangios vazos ir namų interjero detalės, prieš penkiolika metų ėmė virsti madingų loftų kvartalu. Menininkų, dizainerių, fotografų, muzikantų ir prodiuserių gyvenamas kvartalas – didžiausias Italijoje loftais virtusios gamyklos pavyzdys. Tai – tarsi miestelis mieste, vadinamas Milano Monmartru. Liberty stiliaus gamyklos karkase įkurta daugiau kaip penki šimtai loftų, nuo nedidukų iki kelių šimtų kvadratinių metrų. Buvusios gamyklos teritorijoje gyvena daugiau kaip du tūkstančiai žmonių.
„Būstą dalinuosi su kitais trimis studentais, vieno jų močiutė mirė nuo koronaviruso. Daugelis mūsų turėjome vienų ar kitų viruso simptomų, nė vienam nebuvo atliktas tyrimas, nes nė vienas neatsidūrėme ligoninėje, – pasakoja U.Gelgotaitė. – Šiame loftų miestelyje kasdien nori nenori sutinki žmonių. Jų čia visur visada būdavo pilna, dabar – kiek mažiau, bet vistiek daug. Kasdien turiu tiesioginių fizinių kontaktų su maždaug septyniais žmonėmis“.
Tad į klausimą „ar turėjote kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis?“ mergina atsakė gali būti.
„Išgerkite paracetamolio, jei savijauta blogės, perskambinkite“, – sulaukė specialiosios linijos darbuotojos atsakymo.
Lietuvės savijauta po kelių dienų pagerėjo, kosulys praėjo tačiau ar ji yra viena iš tūkstančių Milane virusu užsikrėtusių, bet asimptomatiškų ar tiesiog lengvais simptomais atsipirkusių, tad nežinančių gali jie užkrėsti kitus ar ne, neaišku.
Kad Milane virusas yra įsisukęs kur kas stipriau nei yra nustatyta net neabejoja ir vietos valdžia. Lombardijos regiono, kurio sostinė yra Milanas, sveikatos skyriaus vadovas Giulio Gallera jau nuo vasario pabaigos maldauja valdžios skirti daugiau reagentų.
Išgerkite paracetamolio, jei savijauta blogės, perskambinkite, – sulaukė specialiosios linijos darbuotojos atsakymo.
„Net neabejojame, kad virusu užsikrėtusių Milane yra dešimt kartų daugiau nei nustatyta, – Italijos naujienų kanalui „Sky Tg24“ sakė G.Gallera. – Regione kasdien atliekama 10 tūkst. tyrimų, jei aš galėčiau, daryčiau po milijoną tyrimų, tačiau neturime reagentų“.
Pandemijai įsisiūbavus Milane tyrimų atliekama vis mažiau. Serologiniai tyrimai, padedantys aptikti viruso antikūnus organizme, irgi dar neatliekami.
Milano valstybinio universiteto Biomedicinos mokslų katedros virusologas Fabrizio Pregliasco perspėja, kad būtina sutelkti ypatingą dėmesį į Milaną.
„Milanas yra potenciali biologinė bomba“, – abejonių neturi virusologas.
Lombardijos regiono prezidentas Giulio Fontana teigia apie neraminančią Milano situaciją informavęs vyriausybę. Tačiau nepagailėjo kritikos ir aktyviai gyventi pratusiems didmiesčio gyventojams.
„Yra dienų, kai Milane žmonių judėjimas siekia 42 proc. Tai – nepriimtina, toks milaniečių nedisciplinuotumas yra nepriimtinas“, – piktinosi prezidentas.
Milano meras Beppe Sala kaltinimus atmetė ir užsipuolė pareigūnus, sprendžiančius kur, kada ir kam turi būti atliekami tyrimai.
„Milanas yra problema? Taip. Tiksinti bomba? Gali būti. Bet aš jau nebežinau į ką kreiptis: duokite mums daugiau apsauginių kaukių, duokite mums daugiau reagentų, duokite mums serologinius tyrimus“, – sakė 3,2 mln. gyventojų ir ekonominiu šalies lokomotyvu vadinamo didmiesčio meras.
Tiesa ar netiesa, kad šalies finansų ir mados sostine vadinamo Milano gyventojai – nedisciplinuoti, galima ilgai diskutuoti. Tačiau faktai yra du.
Pirmiausia, pakanka pažiūrėti į vaizdo kamerų fiksuojamus tiesioginius vaizdus iš miesto. Duomo aikštė – tuščia. Corso Sempione ir parkas – tuščias. Navigli kanalo pakrantės – tuščios. Visos šios vietos paprastai kunkuliuodavo gyvybe. Tuščios ir atokiau nuo centro esančių kvartalų gatvės.
Tačiau faktas yra ir tai, kad aukščiau minėtas loftų kvartalas – tėra didžiausias Milane, bet ne vienintelis. Moderniais loftų „miesteliais“ virtusių buvusių gamyklų yra keletas. Virusui sklisti juose, virusologų teigimu, terpė – itin palanki.
Tačiau didžiausią galvos skausmą miesto valdžiai kelia neteisėtai užimti apleisti pastatai. Daug metų juose gyvena šimtai žmonių, daugiausia – emigrantai, romai. Savavališko būsto užėmimo praktiką aktyviai vykdo ir patys italai. Milane tokių užimtų pastatų yra apie penki tūkstančiai, neskaičiuojant improvizuotais būstais tapusių apleistų mokyklų, gamyklų, ofisų pastatų, bendrabučių.
Juose gyvenantys žmonės net ir labai norėdami nesugebėtų laikytis minimalaus vieno metro atstumo vieni nuo kitų, o į mokyklas nebeeinantys nuobodžiaujantys paaugliai vienaip ar kitaip randa būdų daryti tai, kas šalyje jau pusantro mėnesio griežtai draudžiama – būriuojasi.
„Turime daryti viską, kad ši tiksinti biologinė bomba, ypač sušvelninus karantiną, nesprogtų“, – perspėja virusologas F. Pregliasco.
„Milanas – kaip Niujorkas, kaip Londonas: turtingas ir apkrėstas didmiestis, kuriame viruso keliai sunkiai susekami, o dažnai ir nematomi, nežinomi“, – Milano situaciją dienraščio „La Repubblica“ puslapiuose apibendrino šalyje žinomas žurnalistas Gadas Lerneras.
