1986 metų balandžio 26 dieną 1 val. 23 min. vietos (ir Lietuvos) laiku per Černobylio jėgainės saugumo bandymus sprogo jos 4-asis reaktorius, esantis tuomet Sovietų Sąjungai priklausiusios Ukrainos šiaurėje. Į aplinką pateko didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų, pasklidusių didelėje Europos dalyje.
Jėgainės teritorijoje žuvo apie 30 žmonių; dar keli tūkstančiai galėjo mirti nuo spinduliuotės Ukrainoje bei kaimyninėse Baltarusijoje ir Rusijoje.
Dėl tikslaus tragedijos aukų skaičiaus tebevyksta įnirtingos diskusijos, nes sovietų valdžia nuslėpė didžiąją dalį informacijos apie įvykusią nelaimę.
Iš jėgainės, esančios Pripetės miestelyje, apylinkių buvo evakuota šimtai tūkstančių žmonių, o dabar ši zona yra apleista ir niūri vieta.
Praėjusiais metais Ukraina Černobylio jėgainės liekanas uždengė didžiuliu apsauginiu gaubtu iš plieno. 2,1 mlrd. eurų kainavęs statinys turi užkirsti kelią galimiems radioaktyvių medžiagų nuotėkiams bei užtikrinti ateities kartų europiečių saugumą.
Sprogusio reaktoriaus viduje tebėra daugiau kaip 200 tonų urano.
„Prieš trisdešimt vienus metus Černobylio branduolinę elektrinę sukrėtė didžiausia ekologinė katastrofa žmonijos istorijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas.
„Ačiū jums, didvyriai, savo gyvybių ir sveikatos kaina apsaugoję mus nuo siaubingų šios tragedijos pasekmių“, – rašė jis.
Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.
2005 metais paskelbtoje ir prieštaringai vertinamoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodoma, kad Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje galutinis šios katastrofos aukų skaičius gali būti „iki 4 tūkst. žmonių“.
Metais vėliau aplinkosaugininkų grupė „Greenpeace“ apskaičiavo, kad dėl radiacijos jau mirė 100 tūkst. žmonių.
Plieno ir betono sarkofagas, kuriuo tuojau po avarijos paskubomis buvo uždengtas sprogęs reaktorius, buvo pradėjęs irti. Baimintasis, kad ji gali sugriūti, todėl daugiau kaip 40 šalių prisidėjo prie 25 tūkst. tonų plieno apsauginio gaubto statybų.
