Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo karą prieš kaimyninę šalį, ES Rusijai jau pritaikė 12 precedento neturinčių sankcijų.
Europos diplomatai pripažįsta, kad darosi vis sunkiau susitarti dėl tolesnių Rusijos ekonomikos sektorių, į kuriuos būtų galima nusitaikyti siekiant ištuštinti Maskvos karinį fondą.
Tačiau Briuselis nori ir toliau daryti spaudimą, kad parodytų Kremliui ir Kyjivui, jog dėmesys karui nesumažėjo.
Pareigūnas sakė, kad ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) „labai nori, kad antrąsias Rusijos agresijos karo metines paminėtume įvedę sankcijų paketą, iš esmės skirtą žmonėms ir subjektams“.
„Dirbame šiuo klausimu ir tikimės, kad galėsime jį įgyvendinti“, – sakė pareigūnas.
ES priklausančios Baltijos šalys ir Lenkija, vienos iš griežčiausiai nusiteikusių Rusijos atžvilgiu, kartoja raginimus taikyti sankcijas Maskvos branduoliniam sektoriui ir suskystintų gamtinių dujų eksportui.
Tačiau kitos ES valstybės iki šiol šiuos reikalavimus atmetė.
Diskusijos dėl naujų sankcijų vyksta tuo metu, kai ES stengiasi įtikinti Vengriją, artimiausią Rusijos sąjungininkę bloke, per vasario 1 dieną vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai.
ES taip pat diskutuoja dėl galimo naujo ginklų tiekimo Kyjivui fondo.
Tačiau kol kas nėra sutarimo dėl to, kaip pakeisti esamą fondą, iš kurio valstybėms narėms grąžinamos lėšos už Ukrainai atsiųstus ginklus.
