Imperatoriaus kalba buvo atidžiai stebima Tokijuje ir visoje Azijoje, ar nebus kokių nors tono pasikeitimų. Tačiau naujasis monarchas kalbėjo labai panašiai, kaip ir sosto atsisakęs jo tėvas Akihito – per ankstesnes ceremonijas.
„Žvelgdamas atgal į ilgus taikos metus po karo, apmąstydamas mūsų praeitį ir nešiodamas galvoje gilios atgailos jausmą, nuoširdžiai tikiuosi, kad karo nuniokojimas niekada nebus pakartotas“, – sakė 59 metų Naruhito.
„Per 74 metus nuo karo pabaigos mūsų šalies šiandieninė taika ir klestėjimas buvo sukurti nenuilstamomis tautos pastangomis“, – pridūrė jis.
„Kita vertus, kai galvoju apie kančių kupiną praeitį, mane iš tikrųjų užlieja gilios emocijos“, – Naruhito pareiškė per iškilmingą ceremoniją Tokijo centre, per kurią karo aukos taip pat buvo pagerbtos tylos minute.
Tuo metu konservatyvių pažiūrų premjeras Shinzo Abe šiais metais vėl pasistengė neaitrinti nesutarimų su Japonijos kaimynėmis, ypač Kinija ir Pietų Korėja – jis susilaikė nuo vizito prieštaringai vertinamoje Tokijo šventykloje, skirtoje pagerbti karuose žuvusius japonus, įskaitant kai kuriuos nuteistus karo nusikaltėlius.
Šiemet kapituliacijos metinės yra minimos Tokijui ir Pietų Korėjai, vienai iš labiausiai nuo japonų pajėgų žiaurumų karo metais nukentėjusių šalių, įsitraukus į aštrų ginčą dėl prekybos ir istorijos.
Vis dėlto sakydamas kalbą Korėjos išvadavimo nuo Japonijos kolonijinio valdymo, trukusio nuo 1910-ųjų iki 1945-ųjų, metinių proga prezidentas Moon Jae-inas pasiūlė kaimyninei šaliai „paspausti viena kitai ranką“, jei Tokijas pasirinks dialogą.
„Karo nuniokojimas“
Sh.Abe į Jasukunio šventyklą šiemet pasiuntė savo padėjėją ir paaukojo jai pinigų, bet asmeniškai neapsilankė. Tokios politikos jis laikėsi jau kelerius pastaruosius metus.
Nacionalistinių pažiūrų premjeras šioje šventovėje paskutinį kartą apsilankė 2013-ųjų gruodį, minėdamas pirmųjų savo vadovavimo metų sukaktį. Šis Sh.Abe žingsnis išprovokavo įtūžį Pekine ir Seule. Retų diplomatinių priekaištų išsakė netgi Tokijo artimos sąjungininkės Jungtinės Valstijos.
Vėliau Kinijos ir Japonijos lyderiai stengėsi stiprinti gerėjančius, bet trapius santykius. Tikimasi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyks į Japoniją kitų metų pavasarį, per sakurų žydėjimo sezoną.
Jasukunio šventykloje pagerbiami 2,5 mln. žuvusiųjų, daugiausiai japonų, tapusių Japonijos karų aukomis nuo XIX amžiaus pabaigos.
Joje taip pat atiduodama pagarba aukšto rango kariuomenės ir politikos veikėjams, po Antrojo pasaulinio karo tarptautinio tribunolo nuteistiems už karo nusikaltimus.
Dėl šios priežasties Japoniją kritikuoja šalys, smarkiai nukentėjusios nuo Tokijos agresyvios kolonijinės ir militaristinės politikos XX šimtmečio pirmojoje pusėje.
Kol kas nebuvo pranešimų, kad Jasukunyje šiemet apsilankė kas nors iš Sh.Abe kabineto narių, bet dešimtys parlamentarų joje surengė kasmetinį piligriminį vizitą.
Sakydamas savo kalbą Sh.Abe irgi nenukrypo nuo įprastos linijos ir išreiškė „nuoširdžią pagarbą bei padėką“ per karą žuvusiems japonams, taip pat pažadėjo, kad „karo nuniokojimas niekada nebepasikartos“.
„Šis pažadas niekada nesikeitė ir nesikeis“, prasidėjus imperatoriaus Naruhito valdymo laikotarpiui, pabrėžė Sh.Abe.
Naruhito gimė 1960-aisiais, karui jau seniai pasibaigus. Imperatorius kalbėjo apie būtinybę „teisingai“ prisiminti šį konfliktą, bet nenuvertino Japonijos militarizmo XX amžiaus pirmoje pusėje.
Jo tėvas Akihito gimė 1933 metais, kai Japonija buvo jau pradėjusi savo užkariavimus Azijoje. Būdamas 11-metis, tuometis princas apsipylęs ašaromis klausėsi, kaip karo metais Japonijai vadovavęs jo tėvas imperatorius Hirohito paskelbė savo šalies kapituliaciją.
