J.Stoltenbergo vizitas į Baltuosius rūmus rengiamas likus dviem dienoms iki Vašingtone numatytų 29 NATO šalių diplomatijos vadovų pasitarimo, per kurį didžiausias dėmesys vėl bus skiriamas potencialiai Rusijos grėsmei.
D.Trumpas, netikėtai tapęs NATO valstybės steigėjos prezidentu, jau ilgą laiką abejoja dėl šios organizacijos naudingumo ir dažnai vadina kitas valstybes nares išlaikytinėmis.
Pernai jis atvirai paklausė, kodėl prireikus NATO turėtų ginti mažytę Juodkalniją. JAV prezidentas taip pat piktinasi, kad Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, nesiekia didinti gynybos biudžeto finansavimo iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip įsipareigojusios visos Aljanso narės.
Bendraudamas su žurnalistais prieš išvykdamas iš Briuselio, kur įsikūrusi Aljanso būstinė, J.Stoltenbergas sutiko, jog Vokietija turėtų įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus per 2014 metais vykusį Aljanso viršūnių susitikimą.
„Tikiuosi, kad Vokietija ištesės pažadą, kurį davė vokiečiai drauge su kitais NATO sąjungininkais“, – sakė buvęs Norvegijos premjeras J.Stoltenbergas.
„Tikiuosi, kad jie įvykdys įsipareigojimus dėl išlaidų: jie pateikė NATO nacionalinį planą, kuriame išdėstė, kaip Vokietija per dešimtmetį realiai padidins išlaidas gynybai 80 procentų“, – pridūrė jis.
JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison taip pat išreiškė viltį, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel didins savo šalies išlaidas gynybai, bet savo poziciją išdėstė kiek diplomatiškiau negu D.Trumpas.
„Mums reikia daugiau iš Vokietijos, nes ji yra stipriausia Europos ekonomika. Jie (vokiečiai) turi daryti daugiau, jie sako, kad turi daryti daugiau – taigi, žinau, kad tam yra kanclerės Merkel valia“, – pareiškė diplomatė reporteriams, pripažindama, jog vokiečių lyderei tenka laviruoti tarp smarkiai besiskiriančių nuomonių koalicinėje vyriausybėje.
Didesnė parama Ukrainai
Nors NATO valstybės nesutaria dėl išlaidų gynybai klausimo, dauguma Aljanso narių pritaria susirūpinimui dėl Rusijos, aneksavusios Ukrainai priklausantį Krymą ir palaikančios Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus.
„Ieškome būdų padaryti daugiau visame Juodosios jūros regione. Atidžiau stebėsime padėtį, Juodojoje jūroje bus daugiau NATO šalių laivų. Taip pat galioja sankcijos, įvestos“ Rusijai dėl veiksmų Ukrainos teritorijoje, nurodė K.B.Hutchison.
J.Stoltenbergo teigimu, užsienio reikalų ministrai veikiausiai pritars siūlymui didinti paramą Ukrainai ir Gruzijai, pavyzdžiui, rengiant jūrų bei pakrančių apsaugos pajėgų pratybas.
Generalinis sekretorius pridūrė, kad NATO taip pat svarstys, kokių tolesnių žingsnių imtis žlugus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarčiai. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai tvirtina, jog viena iš Rusijos sukurtų raketų sistemų pažeidžia šį svarbų Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės paktą.
J.Stoltenbergas trečiadienį sakys kalbą abiejų Kongreso rūmų nariams.
NATO 70-osios įkūrimo metinės bus minimos palyginti kukliai, kadangi Aljansas šiuo metu ruošiasi gruodžio mėnesį numatytam viršūnių susitikimui Londone.
