H.Chavezas buvo pašarvotas vilkintis alyvuogių žalios spalvos kostiumu su juodu kaklaraiščiu ir tradicine raudona berete, kuri tapo jo 14 metų vykdytos socialistinės revoliucijos simboliu.
Tūkstančiai žmonių visą naktį praleido išsirikiavę eilėje prie akademijos, kad galėtų paskutinį kartą pamatyti buvusį desantininką, dėl savo socialistinių iš parduotos naftos finansuotų ambicijų subūrusį draugų ir priešų būrį ir namuose, ir užsienyje.
„Jis yra ten, bet mano Comandante yra nemirtingas, – sakė 49-erių prekeivis Saulas Mantano su Venesuelos vėliava rankose, jau atsisveikinęs su savo didvyriu. – Nenorėjau pamatyti jo mirusio, bet tokia yra realybė“.
„Jis yra ten, bet mano Comandante yra nemirtingas, – sakė 49-erių prekeivis Saulas Mantano su Venesuelos vėliava rankose, jau atsisveikinęs su savo didvyriu. – Nenorėjau pamatyti jo mirusio, bet tokia yra realybė“.
Šalies gyventojai trečiadienį stebėjo, kaip prezidento palaikai buvo išvežti iš ligoninės, kurioje prieš dieną 58-erių H.Chavezas pralaimėjo kovą su vėžiu. Gatvėse, kuriomis buvo vežamas karstas, susitelkusi jūra raudonais marškinėliais vilkinčių žmonių ant karsto mėtė gėles.
Procesijos priešakyje ėjo H.Chavezo paskirtas įpėdinis viceprezidentas ir laikinasis šalies vadovas Nicolas Maduro, kuris netrukus turės pradėti ruoštis per artimiausias 30 dienų turintiems įvykti rinkimams. Katafalkas septynias valandas važiavo per sostinę – nuo ligoninės, kurioje jis mirė, iki Karo akademijos, kurią jis kažkada pavadino savo antraisiais namais.
N.Maduro mokytojas dabar guli pašarvotas pusiau atvirame karste akademijoje, kurioje jis atrado savo politiko pašaukimą, su kuriuo ėmėsi vadovauti 1992 metų nesėkmingam perversmui, o 1998 metais laimėjo rinkimus.
„Maduro jau yra mūsų prezidentas. Taip norėjo H.Chavezas ir mes balsuosime už jį per rinkimus“, – sakė viena gedinčiųjų 37 metų Margarita Martinez.
Trečiadienio vakarą karstas su H.Chavezo palaikais buvo pašarvotas Karo akademijos salėje. Šalia jo buvo pastatyta keturių kariškių garbės sargyba, budėjo motina, trys dukterys ir sūnus, o taip pat Argentinos, Bolivijos ir Urugvajaus prezidentai, artimi sąjungininkai.
Minia susirinkusiųjų eilinių šalies gyventojų už durų skandavo „Chavezas gyvas, jo kova tęsiasi!“
Vėliau durys buvo atvertos visiems venesueliečiams, kurie laukė didžiulėje eilėje, kad iki penktadienio, kai numatytos laidotuvės, galėtų pareikšti paskutinę pagarbą velioniui.
„Jo veidas buvo gražus. Mes jį prisiminsime tokį, koks jis buvo, tokį, kaip jis gyveno“, – pamačiusi velionį AFP sakė Monagaso valstijos gubernatorė Yelitze Santaella.
H.Chavezo mirtis po beveik dvejų metų kovos su vėžiu yra smūgis jo šalininkams ir Lotynų Amerikos kairiųjų galių aljansui, išprovokavęs nežinią Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančioje Venesueloje.
Per 30 dienų, kurios neabejotinai bus įtemptos, turi būti surengti nauji prezidento rinkimai ir su 50-mečiu N.Maduro, kuris dabar yra laikinasis prezidentas, tikriausiai varžysis opozicijos lyderis Henrique Caprilesas, pralaimėjęs rinkimus spalį H.Chavezui.
Valdant H.Chavezui, iš Venesuelos naftos buvo remiama brolių Castro komunistinė valdžia Kuboje, be to, jis ne kartą konfrontavo su Vašingtonu – megzdamas draugystes su Vakarams priešiškomis vyriausybėmis Rusijoje, Sirijoje ir Irane.
Bet šioje populistinio H.Chavezo suskaldytoje šalyje ne visi buvo patenkinti jo valdymu. Opozicijos šalininkai ir turtingesnės kaimynės turi jam priekaištų.
„Neapykanta ir suskaldymas buvo vieninteliai dalykai, kuriuos jis skleidė, – sakė 28-erių metų kompiuterių programuotojas Jose Mendoza rytinėje Karakaso dalyje – opozicijos bastione. – Jie nori jį parodyti kaip kankinį. Man tai juokinga“.
Į laidotuves jau atvyko dalis artimiausių H.Chavezo draugų ir sąjungininkų Lotynų Amerikoje. Tarp jų yra Argentinos prezidentė Cristina Fernandez Kirchner, Urugvajaus prezidentas Jose Mujica ir Bolivijos vadovas Evo Moralesas.
