„Tikiuosi, visuomenės informavimo priemonės pagaliau liausis vadinti užsienio reikalų ministrę Mariną Kaljurand kandidate į prezidentus ir statyti ją į vieną gretą su kandidatais į prezidentus“, – parašė parlamentaras savo feisbuko paskyroje.
„Susitarkime, kad kandidatu į prezidentus yra žmogus, kurį remia bent viena parlamentinė partija. Marinos Kaljurand, kuri nuo pavasario kandidate į prezidentus pristatoma dažniau nei užsienio reikalų ministre, iš tiesų nepalaiko nė viena politinė jėga“, – pažymėjo K.Muuli.
Valdančioji Reformų partija kandidatu į prezidentus iškėlė savo garbės pirmininką, buvusį Europos Komisijos vicepirmininką Siimą Kallą. Atitinkamą sprendimą partijos valdyba vienbalsiai priėmė praėjusį trečiadienį.
Partijos valdybos posėdyje dalyvavo visi trys pretendentai į kandidatus – S.Kallas, buvęs užsienio reikalų ministras Urmas Paetas ir M.Kaljurand.
M.Kaljurand liepą pareiškė, kad perleidžia teisę balotiruotis pirmajame prezidento rinkimų etape parlamente S.Kallui.
Tačiau užsienio reikalų ministrė pridūrė, kad tuo atveju, jei S.Kallas parlamente patirs nesėkmę, ji bus pasirengusi balotiruotis per antrąjį etapą Rinkikų kolegijoje.
Renka parlamentas
Estijos prezidentą slaptu balsavimu renka šalies parlamentas, kur kandidatui reikia surinkti du trečdalius (68) balsus, kad būtų išrinktas valstybės vadovu.
Jei parlamentas per du balsavimus ir trečią rinkimų turą, kuriame varžosi du antrajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai, neišrenka valstybės vadovo, šaukiama rinkikų kolegija prezidentui išrinkti. Ją sudaro visi parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai.
Pirmasis prezidento rinkimų balsavimas parlamente įvyks rugpjūčio 29 dieną.
Estijos prezidento postas yra daugiausiai reprezentacinis, tačiau šalies vadovas taip pat oficialiai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir gali paleisti parlamentą bei skelbti naujus rinkimus.
