Baltarusijos Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė iškėlusi baudžiamąją bylą Lenkų sąjungos Baltarusijoje (SBP) pirmininkei Andželikai Borys ir kitiems asmenims. Jie kaltinami „siekę reabilituoti nacizmą, pateisinti baltarusių tautos genocidą“.
Trečiadienį teismas A.Borys skyrė 15 dienų arešto už masinių susibūrimų taisyklių pažeidimus šiemet organizuojant Kaziuko mugę.
Ketvirtadienį suimtas SBP narys, žurnalistas Andrzejus Poczobutas. Keli kiti sąjungos nariai informavo, kad jų namuose atliktos kratos.
Baudžiamosios bylos yra kerštas tiek aktyviai vietos lenkų bendruomenei, tiek oficialiosios Varšuvos pozicijai, mano Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologijos katedros docentas Andžejus Pukšto.
„Baltarusijoje yra dvi lenkų mažumos sąjungos: viena jų yra maža, palaiko Lukašenką ir yra sukurta jo administracijos pagalba. Ji oficialiai atstovauja lenkus Baltarusijoje.
O SBP su pirmininke Borys yra neregistruota. Ji turi gerokai daugiau narių (nei pripažinta sąjunga – red.) ir iš tikrųjų jungia lenkų mažumą. Šios sąjungos pozicija nuo senų laikų yra antilukašenkiška. Ji veikia pakankamai aktyviai, ją visada rėmė Lenkijos vyriausybė – tiek dabartinė, tiek ankstesnės“, – sakė A.Pukšto.
SBP pareiškė, kad A.Borys persekiojimas yra siekis įbauginti lenkų mažumą Baltarusijoje. Nors ir baimindamasi tolesnių represijų prieš diasporą, sąjunga žadėjo tęsti darbą.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareikalavo Baltarusijos režimo nustoti persekioti lenkus ir pareiškė, kad jie yra laikomi įkaitais. Vyriausybės vadovas pažadėjo šį klausimą iškelti Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu penktadienį.
Lenkai – ne naujas taikinys
Pasak A.Pukšto, tai – ne pirmas kartas, kai režimas nusitaikė į Baltarusijos lenkus: anksčiau bandyta supriešinti abi lenkų sąjungas, iš SBP atimti nekilnojamąjį turtą, kurį biudžeto lėšomis nupirko Lenkija.
A.Pukšto tikina, kad A.Lukašenka vis grįžta prie kaltinimų lenkų bendruomenei Baltarusijoje.
„Neregistruotoje lenkų sąjungoje yra gerokai daugiau žmonių, jie niekada nebuvo už Lukašenką, nuosekliai akcentuodavo savo antilukašenkišką poziciją. Todėl Lukašenka yra suinteresuotas eskaluoti problemą šioje srityje“, – 15min sakė politologas.
Anot A.Pukšto, vakarinės Baltarusijos dalies gyventojai yra labiau orientuoti į Vakarus ir nusiteikę prieš A.Lukašenką, todėl Gardino srityje, kur gyvena daug lenkų, autokratui galėtų būti naudinga paaštrinti konfliktą ir galbūt imtis provokacijų.
Pernai Baltarusijoje prasidėjus masiniams protestams prieš A.Lukašenką, jis Lenkijai, kaip ir Lietuvai, pažėrė kaltinimų jų organizavimu. Vienu metu tikino, esą Varšuva kursto neramumus, kad galėtų atplėšti Gardino sritį.
Tuo pat metu Lenkija ir Lietuva garsiausiai pasisakė už Europos Sąjungos (ES) sankcijas režimui Minske. Lenkija priglaudė šimtus nuo represijų bėgančių baltarusių, šalyje registruotos nepriklausomos baltarusių žiniasklaidos priemonės.
Paskelbus apie lenkų aktyvistų persekiojimą, Lenkijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltarusijos pareigūnus pažeidžiant tarptautines normas dėl lenkų mažumos Baltarusijoje.
SBP aktyvistų išlaisvinimo pareikalavo ES, JAV atstovai, susirūpinimą išreiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak A.Pukšto, „Lenkijos atsakas jau nelabai gali būti didesnis“.
„Ambasadų, diplomatų karas turbūt nesitęs, nes jau nelabai yra ką išsiųsti. Lenkija bandys kelti šį klausimą tarptautiniu lygiu“, – sakė jis.
Paklaustas apie pavojų lietuvių bendruomenei Baltarusijoje, A.Pukšto sako: ji – pernelyg maža, kad būtų ryškiau matoma.
Užsienio reikalų ministerija (URM) teigė neturinti informacijos apie lietuvių bendruomenių narių Baltarusijoje persekiojimą.
„Tačiau grėsmių dėl režimo veiksmų kyla visiems Baltarusijos gyventojams“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Kuo kaltinami lenkai?
Vasario pabaigoje Lenkijos konsulas Breste Jerzy Timofiejukas pasirodė neoficialiame renginyje, skirtame paminėti antikomunistinio pogrindinio judėjimo „Prakeiktieji kariai“ dieną.
Šis judėjimas veikė penktajame dešimtmetyje, jų lyderiui Romualdui Rajsui, slapyvardžiu „Rudasis“, buvo įvykdyta mirties bausmė už nusikaltimus prieš taikius gyventojus. Jis prisidėjo prie 79 baltarusių nužudymo rytų Lenkijoje 1946 metais, vėliau pripažinto genocido aktu.
Tiesa, Lenkijos Nacionalinės atminties institutas 2019 metais paskelbė R.Rajso išteisinimą, Minskas tuomet išsikvietė lenkų ambasadorių.
Po renginio Baltarusijos URM įteikė notą Lenkijos laikinajam reikalų patikėtiniui Baltarusijoje Marcinui Wojciechowskiui. Lenkijos generalinio konsulato Breste konsului, o vėliau ir generalinio konsulato Gardine vadovui buvo nurodyta išvykti iš Baltarusijos.
Lenkija savo ruožtu paskelbė nepageidaujamais šalyje tris baltarusių diplomatus.
Dėl A.Borys sulaikymo Lenkijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Baltarusijos ambasados ministrą patarėją prekybos ir ekonomikos klausimais.
