„Jeigu šis renginys bus panaudotas Europos Sąjungos kaip papildomas argumentas naujam sankcijų paketui įvesti, noriu pasakyti, kad Minskas pasirengęs imtis pačių griežčiausių atsakomųjų priemonių“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.
Jo komentaras paskelbtas URM tinklalapyje.
Taip A. Hlazas atsakė į klausimą, kaip URM vertina ketvirtadienį Prancūzijos, Estijos ir Airijos iniciatyva surengtas už uždarų durų vykusias JT Saugumo Tarybos konsultacijas dėl migrantų krizės prie rytinės ES sienos.
Pasak A.Glazo, „šio dirbtinai režisuoto renginio tikslas – dar kartą sukurti informacinį pretekstą nepagrįstiems kaltinimams Baltarusijos atžvilgiu“.
Jis pabrėžė, kad Baltarusija šiuo atveju yra tik tranzito valstybė, patirianti didelių išlaidų.
„2020 metais ES priėmė pusę milijono naujų pabėgėlių, ir niekas faktiškai nepastebėjo kokių nors politinių padarinių. O 2–3 tūkst. pabėgėlių, siekiančių per Baltarusiją patekti į juos pakvietusią Europą – čia jau, matote, yra „hibridinis karas“, – sakė A.Hlazas.
„Visiškai aišku: įtampa prie Baltarusijos ir ES sienos susijusi ne tiek su realiomis problemomis, kurias gali sukelti 3 tūkst. migrantų, kiek su tuo, jog Lenkijai, Lietuvai, Latvijai naudinga išpūsti šią krizę. Ypač Lenkijai. Dėl to tos konsultacijos, kaip jau minėjau ir buvo galima laukti, buvo visiškai surežisuotos“, – nurodė jis.
A.Hlazas pabrėžė, kad niekas iš Saugumo Tarybos narių, nepriklausančių Vakarų blokui, nepalaikė iniciatorių ir neišsakė kritikos Baltarusijai.
„Priešingai – šalys visiškai logiškai kėlė klausimą dėl būtinybės į problemą žiūrėti kompleksiškai, kovoti su pirminėmis migracijos krizės priežastimis, vesti tiesioginį dialogą tarp kilmės, tranzito ir atvykimo šalių“, – sakė URM atstovas.
Vakarų šalys Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje penktadienio naktį pareiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija bei pasmerkė Baltarusiją dėl elgesio su migrantais.
Estija, Prancūzija, Airija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, JAV ir Albanija pareiškė, jog yra pasirengusios svarstyti naujas priemones Baltarusijos atžvilgiu dėl migrantų krizės pasienyje su Lenkija.
Anot jų, Minskas sukėlė pavojų žmonių gyvybėms ir gerovei siekdamas politinių tikslų – destabillizuoti kaimynines šalis ir Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną bei taip nukreipti dėmesį nuo žmogaus teisių pažeidimų pačioje Baltarusijoje.
„Tokia taktika yra nepriimtina ir reikalauja stiprios tarptautinės reakcijos bei bendradarbiavimo, kad Baltarusija būtų patraukta atsakomybėn. Ji rodo, kaip [Aliaksandro] Lukašenkos režimas tapo grėsme regioniniam stabilumui“, – teigiama pareiškime.
„Raginame Baltarusijos valdžią sustabdyti šiuos nežmoniškus veiksmus ir nekelti pavojaus žmonių gyvybėms. Tarptautinėms organizacijoms turi būti nedelsiant ir netrukdomai suteikta prieiga prie žmonių, kad jiems būtų suteikta humanitarinė pagalba“, – rašoma jame.
„Tuo pačiu reiškiame solidarumą su Lenkija ir Lietuva ir esame pasirengę aptarti tolesnes priemones, kurių galime imtis, kad suteiktume joms paramą ir nusitaikytume į tuos, kurie dalyvauja ir prisideda prie Lukašenkos režimo veiklos, palengvinančios neteisėtą ES išorės sienų kirtimą“, – tvirtino šalys.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi lapkričio 8 dieną, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
ES kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
Baltarusija tai neigia ir kaltina Lenkiją pažeidžiant savo humanitarinius įsipareigojimus dėl to, kad ši neįsileidžia migrantų.
