Putinas ir Gorbačiovas giria Ševardnadzę kaip iškilų valstybės veikėją
Rusijos lyderiai pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Gruzijos eksprezidento ir paskutinio Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro E. Ševardnadzės mirties ir gyrė jį kaip iškilų valstybės veikėją.
Prezidentas V. Putinas pareiškė „gilią užuojautą E.Ševardnadzės artimiesiems ir jam brangiems žmonėms, taip pat visai Gruzijos liaudžiai“, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos naujienų agentūroms.
Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pridūrė: „Jis buvo labai gabus, talentingas žmogus, puikiai mokantis dirbti su žmonėmis – visais visuomenės sluoksniais.“
Duodamas interviu populiariam radijui „Echo Moskvy“, M.Gorbačiovas pridūrė, kad E.Ševardnadzė buvo „idealus Gruzijos atstovas“.
„Galėdavai su juo kalbėtis tiesiogiai – su juo buvo gera dirbti“, – aiškino paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis.
E.Ševardnadzė buvo dramatiškai nuvainikuotas per 2003-iųjų Rožių revoliuciją, kai tūkstančiai protestuotojų šoko ir dainavo Tbilisio gatvėse.
E.Ševardnadzė labiausiai giriamas dėl darbo M.Gorbačiovo diplomatijos vadovo poste, kai jis susiderėjo dėl strateginės ginkluotės mažinimo su Jungtinėmis Valstijomis, taip pat tarpininkavo susitarimui dėl Berlyno sienos nugriovimo.
Tačiau per 10 metų trukusį vadovavimą savo gimtajai Gruzijai šalis įklimpo į skurdą ir sumaištį.
E.Ševardnadzė buvo dramatiškai nuvainikuotas per 2003-iųjų Rožių revoliuciją, kai tūkstančiai protestuotojų šoko ir dainavo Tbilisio gatvėse.
Buvęs lyderis paskutinius savo gyvenimo metus praleido privačioje rezidencijoje prie Tbilisio, kur rašė memuarus apie laikus, kai jis padėjo kurti Europos likimą.
Mirė po sunkios ligos
E.Ševardnadzė mirė sulaukęs 86 m. Mirties priežastys kol kas nėra paskelbtos.
Jis buvo Gruzijos vadovas nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 2003 m. lapkričio 22 d.
E. Ševardnadzės atstovė Marina Devitašvili pranešė, kad buvęs Gruzijos prezidentas mirė po sunkios ligos, teigia naujienų svetainė dw.de
E.Ševardnadzė gimė Lančchutyje, vakarų Gruzijoje 1928 m. Jis prisijungė prie Komunistų partijos jaunimo organizacijos 1946 m., o 1972 m. tapo Gruzijos komunistų partijos lyderiu.
1985 m. Michailas Gorbačiovas pasiūlė E.Ševardnadzei darbą Maskvoje, kur būsimasis Gruzijos prezidentas tapo Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto politinio biuro nariu bei komunistinės imperijos vidaus reikalų ministru.
E.Ševardnadzė paskutiniais sovietų imperijos gyvavimo metais didvyriškai žygiavo per tarptautinę sceną, padėdamas nuversti Berlyno sieną ir užbaigti Šaltąjį karą, bet kaip posovietinės Gruzijos lyderio jo vieša karjera baigėsi pažeminimu – jis buvo išvytas iš savo parlamento ir priverstas išeiti į pensiją.
Po sustingusio Andrejaus Gromykos E.Ševardnadzė padarė įspūdį Vakarų lyderiams savo charizma, nuovokumu ir atsidavimu M.Gorbačiovo reformų kursui.
Kaip sovietų užsienio reikalų ministras, šis žilas žmogus gergždžiančiu balsu buvo Michailo Gorbačiovo liberalizavimo politikos – „viešumo“ ir „pertvarkos“ – diplomatinis veidas. Po sustingusio Andrejaus Gromykos E.Ševardnadzė padarė įspūdį Vakarų lyderiams savo charizma, nuovokumu ir atsidavimu M.Gorbačiovo reformų kursui.
E.Ševardnadzė 1989 metais padėjo prastumti sovietų karių išvedimą iš Afganistano, pasirašė svarbius ginklų kontrolės susitarimus ir padėjo derėtis dėl Vokietijos susivienijimo 1990 metais – įvykio, kurio ankstesni sovietų lyderiai baiminosi ir kuriam kategoriškai nepritarė.
Vakarų lyderiai, ypač – vokiečiai, visada bus dėkingi už E.Ševardnadzės darbą Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro poste. Tačiau buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje tie, kas ilgisi supervalstybės statuso, E.Ševardnadzei ir M.Gorbačiovui turbūt niekada neatleis.
E.Ševardnadzė atsistatydino 1990 metų gruodį, perspėjęs, kad reforma žlunga ir kad netrukus galima diktatūra. Po metų Sovietų Sąjunga žlugo – po griežtosios linijos šalininkų bandymo įvykdyti perversmą prieš M.Gorbačiovą.
Vakarų lyderiai, ypač – vokiečiai, visada bus dėkingi už E.Ševardnadzės darbą Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro poste.
E.Ševardnadzė grįžo į Gruziją, kai jos pirmasis išrinktas prezidentas, Zviadas Gamsachurdija, buvo nuverstas per 1992 metų perversmą. E.Ševardnadzė buvo išrinktas parlamento pirmininku ir tapo šalies lyderiu.
Z.Gamsachurdija paslaptingomis aplinkybėmis 1993 metais mirė, o 1995 metais, šaliai priėmus naują konstituciją, E.Ševardnadzė buvo išrinktas prezidentu penkerių metų kadencijai.
