83-ejų J.Talabani buvo Irako prezidentas nuo 2005 iki 2014 metų ir iškili asmenybė Kurdistane, kurio rinkėjai praėjusią savaitę referendume išreiškė pritarimą Kurdistano regiono nepriklausomybės idėjai.
„Mūsų lyderis mirė Vokietijoje“, – sakė J.Talabani Irako Kurdistano patriotinės sąjungos (PUK) pareigūnas.
Vienas šeimos narys sakė, kad pablogėjus J.Talabanio sveikatai jis prieš referendumą nuvežtas į Vokietiją, kartu su žmona ir dviem jo vaikais.
Irako kurdų įstatymų leidėja Zana Said pagerbė buvusį prezidentą sakydama, kad J.Talabani „vienintelis prezidentas, kurio mirtis nuliūdino tiek arabus, tiek kurdus ir visas kitas etnines grupes“.
Z.Said: „Meldžiame Dievą, kad jo mirtis padės grąžinti gerus santykius tarp Irako brolių.“
„Meldžiame Dievą, kad jo mirtis padės grąžinti gerus santykius tarp Irako brolių“, – sakė ji.
J.Talabani mirė po kelis dešimtmečius trukusių kurdų pastangų tapti nepriklausoma valstybe ir rugsėjo 25 dienos referendume Irako kurdams nubalsavus 92,7 proc. už nepriklausomybę.
Bagdadas balsavimą atmetė kaip neteisėtą, o santykiai tarp kurdų ir centrinės Irako valdžios dabar itin įtempti. Irakas atkirto tarptautinius skrydžius į regioną ir grasina imtis tolimesnių veiksmų.
J.Talabani buvo globėjiškas politikas ir meistriškas derybininkas, daugybę metų stengęsis statyti tiltus tarp šalies susiskaldžiusių frakcijų, bet tuo pačiu siekė kurdų nepriklausomybės.
J.Talabani gimė 1933 metais kalnų kaimelyje Kalkane, Bagdado universitete studijavo teisę ir trumpai tarnavo armijoje prieš stodamas į Irako Kurdistano demokratinę partiją (KDP), vadovaujamą Mullaho Mustafos Barzanio, dabartinio Kurdistano regiono prezidento Massudo Barzanio tėvo.
J.Talabani pabėgo per pirmą sukilimą prieš Irako vyriausybę 1961 metais, bet susipykęs su M.M.Barzaniu, siekusio taikos su Bagdadu, 1964 metais prisijungė prie nuo KDP atskilusios frakcijos.
Po vienuolikos metų jis įsteigė Irako Kurdistano patriotinę sąjungą (PUK), kai M.Barzanio pajėgas apleido Irano, JAV ir Izraelio sąjungininkai ir jos buvo apsuptos Saddamo Husseino armijos.
J.Talabanis 2005 balandį buvo išrinktas Irako prezidentu, per pirmus rinkimus nuvertus Saddamą Husseiną, ir šiame poste išbuvo iki 2014 metų, kai jį pakeitė dabartinis prezidentas Fuadas Masumas.
Irako valstybės vadovo pareigos yra daugiau simboliškos, jį renka parlamentas.
2008 metų rugpjūtį J.Talabaniui, vedusiam dviejų vaikų tėvui, JAV atlikta širdies operacija. 2012 metais jis patyrė insultą ir buvo išskraidintas į Vokietiją, buvo abejojama ar jis kada nors grįš į Iraką.
Vis dėlto 2014 metų liepą prezidentas grįžo į šalį, tada apimtą krizės, „Islamo valstybei“ užėmus kai kurias Irako sritis. J.Talabanį tais pačiais metais po rinkimų parlamente pakeitė F.Masumas.
