„Prezidentas Jacques'as Chiracas mirė šį rytą, apsuptas savo šeimos, ramiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo žentas Fredericas Salat-Barou
Buvęs šalies vadovas į ligoninę paguldytas rugsėjo 18 dieną. Pranešama, kad jis buvo gydomas nuo plaučių infekcijos.
J.Chiracas, šaliai vadovavęs dvi kadencijas, tarptautinėje bendruomenėje turbūt labiausiai prisimenamas dėl priešinimosi JAV kariniam įsiveržimui į Įraką 2003 metais.
Jis buvo išrinktas prezidentu 1995 ir 2002 metais, tad baigęs 12 metų trukusį darbą Eliziejaus rūmuose tapo antruoju ilgiausiai pokario laikotarpiu tarnavusiu Prancūzijos vadovu po savo pirmtako socialisto Francois Mitterrand'o.
J.Chiracas buvo prisiekęs konservatorius, bet dėl savo charizmos buvo užsitikrinęs ne vien dešiniosios stovyklos paramą. Jis taip pat dukart dirbo premjero poste – 1974–1976 ir 1986–1988 metais, o 1977–1995 metais buvo savo gimtojo Paryžiaus meras.
Netekęs prezidentui taikomos teisinės neliečiamybės, J.Chiracas buvo nuteistas už lėšų pasisavinimą ir netinkamą viešųjų lėšų naudojimą per savo kadenciją sostinės mero poste.
Prancūzijoje pirmadienį bus paskelbtas gedulas, o Paryžiaus Sen Siulpiso bažnyčioje bus surengtos gedulingos mišios, ketvirtadienį informavo prezidento Emmanuelio Macrono kanceliarija.
Žmonės taip pat galės pareikšti užuojautą Eliziejaus rūmuose nuo ketvirtadienio 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku iki sekmadienio, pranešė prezidentūra.
V.Adamkus: J.Chiracas žavėjosi lietuvišku vaišingumu
V.Adamkus prisiminė, kad 2001 metais Lietuvoje viešėjusį Prancūzijos prezidentą nustebino lietuvių vaišingumas.
„Mano prisiminimai yra labai šilti. Man įsimintinas jo susižavėjimas Vilniuje mūsų lietuvišku vaišingumu“, – BNS sakė buvęs Lietuvos prezidentas.
„Jis man pasakojo, kad kvietė savo žmoną vykti kartu, bet ji manė, kad Vilnius yra nelabai įdomus miestas. Jis sakė, kad dabar grįžęs papasakos žmonai, kiek jis turėjo progos susipažinti su mūsų žmonėmis, su mūsų padaryta pažanga ir kad ji turi gailėtis nevykusi kartu“, – prisiminė V.Adamkus.
V.Adamkus tvirtino, kad jam įstrigo J.Chiraco „nuoširdus noras patalkininkauti Lietuvai įsiliejant į Europos Sąjungą ir NATO“.
„Jis buvo nuoširdus padedant mums spręsti saugumo klausimus ir domėjosi Lietuvos reikalais, ypač švietimo sritimi ir kultūriniu bendradarbiavimu“, – teigė kadenciją baigęs šalies vadovas.
„Prisimenu ypatingai, kad ne vieną kartą svarstėme mūsų jaunimo, mūsų studentijos reikalus, kaip paskatinti kuo didesnius jaunimo mainus“, – sakė jis.
„Mano santykiai su J.Chiracu buvo labai artimi, šilti, nuoširdūs ir vienas kitą puikiai supratome bendraudami“, – pasakojo V.Adamkus.
V.Adamkus tvirtino, kad jam įstrigo J.Chiraco „nuoširdus noras patalkininkauti Lietuvai įsiliejant į Europos Sąjungą ir NATO“.
Eidamas prezidento pareigas, J.Chiracas priėmė sprendimą išmokėti Lietuvai kompensaciją už tarpukariu valdytą ambasadą, kurios šalis neteko po sovietų okupacijos 1940 metais.
V.Adamkus prisimena, kad J.Chiracas nuo pat derybų pradžios norėjo padėti Lietuvai.
„Aš, būdamas Paryžiuje, Eliziejaus rūmuose kalbėdamas su juo iškėliau Lietuvos ambasados klausimą. Sakiau, kad žinote, į Lietuvos ambasados atidavimą rusams iki šiol Lietuvos visuomenėje žiūrima su dideliu apgailestavimu. Pasakiau, kad ambasados klausimas yra lygiai tas pats, kaip kariuomenės rikiuotėje į vieno kareivio batą įkritęs akmenukas sugadina visą paradinę eiseną“, – kalbėjo prezidentas.
„Jam tas, atrodo, įstrigo. Jis pasakė, kad aš nesirūpinčiau, nes jis pats asmeniškai padės tvarkyti šitą reikalą. Po kurio laiko atvykęs į Lietuvą 2001 metais savo kalboje universitete jis pasakė, kad prezidentui Adamkui atvežė dovaną – akmenuką bate“, – pasakojo V.Adamkus.
Ambasadorius: J.Chirakas išliks prezidentu, kurio metu įstojome į ES ir NATO
Lietuvos ambasadorius Paryžiuje Nerijus Aleksiejūnas sako, kad velionis Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas daug prisidėjo prie Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO.
„J.Chiraco prezidentavimo metu buvo priimti svarbiausi sprendimai dėl ES ir NATO plėtros. Nicos viršūnių susitikime 2000-aisiais buvo pasiųstas signalas, kad visos šalys, kurios įgyvendins reformas ir sugebės greitai derėtis, galės tapti ES narėmis 2004 metais. Tai atspindėjo J.Chiracko pasaulėžiūrą“, – BNS sakė ambasadorius.
„Taip pat puikiai atsimename jo vizitą 2001 metais Lietuvoje, tai buvo padrąsinimas Lietuvai siekiant ES ir NATO narystės tikslų“, – pridūrė ambasadorius.
Pasak N.Aleksiejūno, J.Chiracas taip pat asmeniškai prisidėjo, kad Prancūzija išmokėtų kompensaciją Lietuvai dėl sovietų nusavintos ambasados Paryžiuje pastato.
Ambasadoriaus teigimu, J.Chiracas istorijoje išliks kaip stiprus europietis, tvirtai tikėjęs stipria ir efektyvia Europa, jo prezidentavimo metu priimti sprendimai dėl euro valiutos atsiradimo, ES integracijos stiprinimo.
A.Valionis: J.Chiracas buvo tvirtas politikas
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad ketvirtadienį miręs buvęs Prancūzijos vadovas Jacques'as Chiracas buvo atkaklus, tvirtas politikas.
„J.Chiracas iš tikrųjų buvo kietas, ypatingas politikas, jis buvo išsilavinęs, atkaklus. Manau, kad Prancūzijai ir Europai jis iš tikrųjų nemažai nusipelnė“, – BNS sakė 2000–2006 metais užsienio reikalų ministru dirbęs A.Valionis.
J.Chiracas Prancūzijos prezidentu dirbo 1995–2007 metais. Tuo metu Lietuva įstojo į ES ir NATO.
Panašiu metu Jungtinės Valstijos pradėjo karinius veiksmus Irake, šią intervenciją parėmė Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Aršiai priešinęsis karui Irake J.Chiracas tada pareiškė, kad valstybės „praleido gerą progą patylėti“.
A.Valionis prisimena kelis kartus kalbėjęs su Prancūzijos prezidentu apie Iraką.
„Būdavo tarp mūsų ir trinčių. Nors prezidentai su ministrais kalbasi labai retai, mes turėjome galimybių pasikalbėti dėl mūsų įsipareigojimų Irake“, – pasakojo A.Valionis.
„J.Chiracas buvo kategoriškas. Buvo labai kietas politikas, labai kietas derybininkas“, – teigė jis.
Pasak eksministro, J.Chiraco požiūris į ES ir NATO ne visada buvo sutampantis su Lietuvos, tačiau jis suprato šių organizacijų naudą.
„Europos Sąjungą jis akcentuodavo kaip tėvynių, suverenių valstybių su minimaliai atiduotom kompetencijom organizaciją, kaip konservatorius skeptiškai vertino NATO, daugiau kalbėjo apie Europos pajėgas. Tačiau jis suprato šių organizacijų naudą, prisiėmė atsakomybę už pasaulį, Europą ir savo šalį, ko trūksta daliai dabartinių politikų“, – sakė buvęs politikas.
Pasak jo, J.Chiracas nebūtų pritaręs Lietuvos stojimui į minėtas organizacijas, jeigu nematytų naudos ir Prancūzijai.
„Jis, būdamas pragmatišku politiku ir nebūdamas altruistu, manė, kad tu palankus tiek, kiek tu sugebėsi įrodyti bendrą visų interesą. Tačiau J.Chiracas suprato, kad ES plėtra ne tik naudinga Vokietijai, kaip tada buvo dažnai spekuliuojama, bet taip pat naudinga ir Prancūzijai“, – tvirtino A.Valionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras prisiminė, kaip 2001 metais viešėdamas Vilniuje J.Chiracas padėjo išspręsti klausimą dėl kompensacijos Lietuvai už tarpukariu valdytą ambasadą, kurios šalis neteko po sovietų okupacijos 1940 metais.
„Vykstant deryboms, pietų pabaigoje J.Chiracas pasakė, kad po dešimties minučių mes su prezidentu Valdu Adamkumi turime eiti į spaudos konferenciją ir ką mes galėsime pasakyti žurnalistams? Nesugebėjome susiderėti? Aišku, tada prancūzų derybininkai padarė nuolaidas ir mes greitai per dešimt minučių, iš esmės Prezidentūros balkone, susitarėme“, – teigė A.Valionis.
V.Landsbergis: J.Chiracas buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas
Prancūzijos prezidentas J.Chiracas buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas, teigia pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
„Kai aš susitikau su juo Paryžiuje, jis pakankamai žinojo ir buvo mūsų pusėje. Mes taip jį turime ir prisiminti. Jis buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas ir talkininkas. Tai mums tikrai padėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė V.Landsbergis.
Jis prisimena su J.Chiracu pirmą kartą susitikęs jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai tuo metu būsimas Prancūzijos prezidentas dar ėjo sostinės mero pareigas.
„Su šiuo įspūdingu asmeniu susitikau kaip su Paryžiaus meru 1991 metų birželį Paryžiuje. Būsimasis prezidentas buvo apsisprendęs ir labai palankus Lietuvai. J.Chiracas tuo metu pritarė ir pažadėjo, kad Paryžiuje bus rasta tinkama vieta įkurdinti Lietuvos informacinę, beveik diplomatinę tarnybą. Tai buvo labai didelis dalykas. Jo realizuoti nesuspėjome arba nebereikėjo, nes rugpjūtį žlugus Maskvoje bolševikų pučui, prasidėjo visiško mūsų nepriklausomybės pripažinimo tvanas“, – teigė V.Landsbergis.
„Prancūzija gal net pirmoji į Lietuvą po pučo atsiuntė savo užsienio reikalų ministrą užmegzti diplomatinių santykių“, – pridūrė V.Landsbergis.
Jis teigė, kad pagarbą J.Chiracas jam išreiškė padovanodamas sidabrinį bareljefą. Pasak V.Landsbergio, jau tuo metu matėsi J.Chiraco potencialas dar aukštesnėms pareigoms.
„Man buvo įspūdis toks, kad jis turėjo potencialo kitoms aukštoms pareigoms, kurias vėliau ir gavo tapdamas prezidentu. Jis atrodė įspūdingai: aukštas, prakilnus. Žinoma, mes šachmatais nelošėm ir vyno negėrėme, bet kalbėjomės labai paprastai ir su palankumu Lietuvai ir jo palankumas nebuvo apsimestinis“, – sakė V.Landsbergis.
Kartu su J.Chiracu jis matėsi ir 2001 metais, šiam atvykus vizito į Lietuvą būnant jau Prancūzijos prezidentu, tačiau viešame renginyje.
„Jis pasveikino mane per atstumą prisimindamas ankstesnį susitikimą. Aš jam iš salės pamojau ranka ir daviau klausimą, į kurį jis nuoširdžiai atsakė prisimindamas, kas aš esu. Čia Vilniuje nebuvo jokių aptarimų, tuo metu buvau opozicijoje ir nebuvau kviečiamas į posėdžius“, – teigė jis.
Anot V.Landsbergio, J.Chiracas padėjo išspręsti ir Lietuvos ambasados patalpų Paryžiuje klausimą, taip pat jis tvirtino, kad J.Chiracko asmeninis palankumas buvo naudingas Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą.
Sveikata pašlijo po insulto
Po 2005 metais patirto insulto J.Chiraco sveikata pablogėjo, jis retai rodėsi viešumoje. Kalbėta, kad jam buvo pašlijusi atmintis; buvęs lyderis buvo prikaustytas prie neįgaliųjų vežimėlio.
2013 metų gruodį jam buvo sėkmingai atlikta inkstų operacija.
2015 metų gruodžio mėnesį buvęs prezidentas dvi savaites praleido ligoninėje dėl, kaip nurodė šeima, nuovargio.
2016-aisiais jis taip pat buvo hospitalizuotas dėl plaučių infekcijos.
