Uzbekistano vyriausybei artimas šaltinis rusų naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad 78 metų I.Karimovo būklė stabili.
Informacija iš Taškento išties padrika. Antai „Regnum“ paskelbė, kad vicepremjerui Rustamui Azimovui, apie kurį kalbama kaip apie I.Karimovo įpėdinį, pritaikytas namų areštas, o netrukus vyriausybė tai irgi paneigė.
Opozicinis Liaudies judėjimas netgi drįso viešai pasvarstyti, kad I.Karimovas ligoninėje dėl į smegenis išsiliejusio kraujo atsidūrė po to, kai praėjusį penktadienį apalpo per Uzbekistano olimpiečių priėmimą.
Kalbama, kad šalies prezidentas per olimpiečių priėmimą išgėrė per daug degtinės, o į patarėjų perspėjimus sustoti nekreipė dėmesio.
Esą šalies prezidentas išgėrė per daug degtinės, o į patarėjų perspėjimus sustoti nekreipė dėmesio. Priėmimas staiga baigėsi apie 22 valandą, kai I.Karimovas prarado sąmonę, o į ligoninę, kur jis buvo nugabentas, atvyko medikai iš Vokietijos ir Izraelio.
Kad ir kaip būtų, I.Karimovo būklė kažin ar pagerės – jei jis tikrai dar nemirė. Tad ir taip nestabilus Uzbekistanas dabar sustingęs laukia, kas laukia valstybės. Ateitis itin miglota.
Nuožmus autoritarinis režimas
Kito lyderio nepriklausomas Uzbekistanas paprasčiausiai neturėjo, o per 27 metus I.Karimovas surentė nepajudinamą autoritarinį režimą.
Uzbekistano sovietinės respublikos lyderiu I.Karimovas tapo dar 1989 metais, o šaliai jis liko vadovauti ir tada, kai sugriuvus Sovietų Sąjungai ji virto nepriklausoma valstybe.
Opozicijos Uzbekistane, išskyrus neįtakingą Liaudies judėjimą, nėra – ji prispausta. Tūkstančiai aktyvistų buvo priversti bėgti į Rusiją, o dar daugiau islamistinės partijos „Chizbut Tachrir“ narių iki šiol įkalinti.
Manoma, kad 2005 metų gegužę šimtai žmonių žuvo, kai kariuomenė brutaliai numalšino sukilimą rytiniame Andižano mieste. Įtariama, kad kai kurie disidentai buvo įmesti į verdantį vandenį.
„Tūkstančiai žmonių įgrūsti į kalėjimą po politinių nuosprendžių, ten išplitę kankinimai. Be to, pareigūnai nuolat persekioja žmogaus teisių gynėjus, opozicijos politikus ir žurnalistus“, – neseniai paskelbė organizacija „Human Rights Watch“.
Nėra šalyje ir spaudos laisvės. „Reporterių be sienų“ žiniasklaidos laisvės indekse Uzbekistanas užima tik 166 vietą iš 180.
Kas laukia toliau?
I.Karimovo (galima) mirtis Uzbekistano politikoje neabejotinai sukels bangų. Svarstoma, kad šalyje įsiplieks kova dėl prezidento posto, o tai prisidės prie nestabilumo visame regione. Uzbekistanas – skurdi, bet strategine prasme svarbi Vidurio Azijos valstybė.
Uzbekistanas – skurdi, bet strategine prasme svarbi Vidurio Azijos valstybė.
Tiesa, didžiausia tikimybė – kad valdantieji klanai susitars tarpusavyje ir išsaugos dabartinio režimo pamatus. „Režimas sugebės išsilaikyti“, – mano „Fergana“ vyriausiasis redaktorius Danilas Kislovas.
Garsioji I.Karimovo dukra Gulnara prezidente, žinoma, netaps. Ši dizainerė ir verslininkė praėjusiais metais buvo išstumta iš šalies politinio elito, o JAV ir Nyderlanduose jos laukia kaltinimai dėl korupcijos.
Manoma, kad ji laikoma namų arešte, o tokių priemonių buvo imtasi Uzbekistano nacionalinės saugumo tarnybos vadovo Rustamo Inojatovo nurodymu. R.Inojatovas – galingas šalies politinis veikėjas.
„Inojatovas pats nenori valdyti Uzbekistano. Tačiau į viršūnę šioje šalyje nepateksi prieš tai negavęs jo palaiminimo“, – teigė Maskvos Carnegie centro analitikas Aleksejus Malašenka.
Planas jau paruoštas
Ir D.Kislovas, ir A.Malašenka sutinka, kad realiausias I.Karimovo įpėdinis – dabartinis premjeras Šavkatas Mirzijajevas.
„Uzbekistane labai daug kas – labiau nei Rusijoje – priklauso nuo saugumo tarnybų. Mirzijajevas susijęs su Nacionaline saugumo tarnyba, jis taip pat labai artimas prezidento šeimai, ypač – I.Karimovo žmonai. Tad niekas per daug nepasikeistų, jei būtent jis pakeistų I.Karimovą“, – tvirtino D.Kislovas.
Tiesa, Andrejus Grozinas, NVS instituto Vidurio Azijos ir Kaukazo skyriaus vedėjas, kalba ir apie jau minėtą vicepremjerą R.Azimovą.
„Aišku, kad ir kas bus šis asmuo, jis bus iš artimiausių I.Karimovo patikėtinių ir tikrai norės, kad viskas liktų taip, kaip yra“, – įsitikinęs A.Grozinas.
Esą Uzbekistano politinis elitas baiminasi nestabilumo ir kruopščiai stengsis išvengti nežinomybės. Jei valdžios perdavimas nebus sklandus, į šalį gali nusitaikyti ir iš Pakistano bei Afganistano į ją grįžti islamistai.
„Manau, jog praloš visi, kad ir kaip sklandžiai viskas vyktų. Juk nustatytų procedūrų dėl valdžios perdavimo, nustatytos demokratinių rinkimų tvarkos nėra. Greičiausiai naujasis prezidentas bus dar kietesnės rankos šalininkas“, – teigė profesoriaus asistentė Erica Marat Nacionaliniame gynybos universitete.
Be to, vien tai, kad pranešimus apie sunkią I.Karimovo būklę patvirtino valstybinė Uzbekistano žiniasklaida, rodo, jog planas, ką daryti prezidento mirties atveju, jau paruoštas.
„Atsikratęs Gulnaros Karimovos, elitas pradėjo ruoštis ateičiai. Jiems svarbiausia tęstinumas. Pasikeis lyderis, bet ne režimas“, – mano Luca Anceschi, Vidurio Azijos ekspertas Glazgo universitete.
