Žinia apie jos mirtį buvo patvirtinta elektroniniu laišku, kurį gavo pasaulinės M.Albright įkurtos įmonės „Albright Stonebridge Group“ darbuotojai.
M.Albright buvo viena svarbiausių prezidento Billo Clintono administracijos figūrų, iš pradžių ėjo JAV ambasadorės Jungtinėse Tautose pareigas, o antrosios kadencijos metu tapo vyriausiąja šalies diplomate.
Ji pasisakė už NATO plėtrą, siekė, kad aljansas įsikištų į karą Balkanuose ir sustabdytų genocidą bei etninį valymą, stengėsi mažinti branduolinių ginklų plitimą, pasisakė už žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje.
Ji buvo JAV užsienio politikos veidas dešimtmetį nuo Šaltojo karo pabaigos iki 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių sukelto karo su terorizmu, kurį prezidentas George'as Bushas paskelbė „naująja pasaulio tvarka“.
JAV, ypač Irake ir Balkanuose, kūrė tarptautines koalicijas ir kartais vykdė karinę intervenciją, kad sugriautų autokratinius režimus, o M.Albright – save vadinanti „pragmatiška idealiste“, kuri, apibūdindama B.Clintono administracijos užsienio politiką, sugalvojo terminą „tvirtas daugiašališkumas“ – savo pasaulėžiūrą formavo remdamasi patirtimi, įgyta augant šeimoje, kuri XX a. vidurio Europoje bėgo nuo nacių ir komunistų.
Ji manė, kad JAV yra „nepakeičiama tauta“, kai reikia naudoti diplomatiją ir jėgą demokratinėms vertybėms visame pasaulyje ginti.
„Mes stovime aukštai ir matome toliau nei kitos šalys į ateitį, ir matome, koks pavojus gresia mums visiems, – sakė ji 1998 m. NBC. – Žinau, kad amerikiečių uniformuoti vyrai ir moterys visada pasirengę aukotis dėl laisvės, demokratijos ir amerikietiško gyvenimo būdo.“
