Jis užgeso būdamas 76 metų amžiaus, sekmadienį, po ilgos ligos, sakė jo žmona Barbara Williams.
T.Haydenas, kurį kažkada kritikai vadino išdaviku, įveikė savo praeitį ir laimėjo rinkimus į Kalifornijos Asamblėją ir Senatą, kur beveik du dešimtmečius buvo progresyvi jėga tokiais klausimais kaip aplinkosauga ir švietimas.
Jis buvo vienintelis iš radikalių aštuonių Čikagos bylos atsakovų, taip iškilęs pagrindinės srovės politikos pasaulyje.
Iki gyvenimo pabaigos jis buvo balsas prieš karą, o pastaraisiais metais pasireiškė ir kaip produktyvus rašytojas bei dėstytojas, propaguojantis Amerikos politinių institucijų reformas.
Los Andželo meras Ericas Garcetti „Twitter“ parašė: „Mirė politikos milžinas ir brangus draugas. Už tai, kuo tikėjo, Tomas Haydenas kovojo atkakliau negu dauguma visų mano pažįstamų. Ilsėkis ramybėje, Tomai.“
T.Haydenas parašė ar redagavo 19 knygų, tarp jų atsiminimus apie savo protestų kelią ir 7-ojo dešimtmečio politinius neramumus „Susitikimas“ („Reunion“).
Los Andželo meras Ericas Garcetti: „Mirė politikos milžinas ir brangus draugas. Už tai, kuo tikėjo, Tomas Haydenas kovojo atkakliau negu dauguma visų mano pažįstamų.“
„Retai, jeigu išvis kada, per Amerikos istoriją buvo karta, pradėjusi su didesniais idealais ir patyrusi didesnę traumą už tuos, kurie gyveno trumpu laikotarpiu nuo 1960-ųjų iki 1968-ųjų“, – rašė jis.
T.Haydenas šiam judėjimui priklausė buvo nuo pat pradžių. 1960 metais, studijuodamas Mičigano universitete An Arbore, jis dalyvavo formuojant aktyvistų judėjimą „Studentai už demokratinę visuomenę“ („Students for a Democratic Society“, SDS), o tada atsidėjo segregacijos pietinėse valstijose panaikinimo reikalui.
1962-aisiais jis pradėjo rengti Port Hurono pareiškimą – svarbų politinį SDS manifestą apie Amerikos visuomenės problemas ir geresnės ateities viziją.
„Mes esame šios kartos žmonės, augę bent jau kuklaus komforto sąlygomis, dabar gyvenantys universitetuose, nesmagiai žiūrintys į pasaulį, kurį paveldime“, – tokiais žodžiais prasideda šis pareiškimas, kuriame išdėstytas planas revoliucingam universitetų socialiniam judėjimui.
T.Haydenas mėgo vėliau išsirutuliojusį studentų judėjimą lyginti su Amerikos revoliucija ir pilietiniu karu.
1968 metais jis padėjo organizuoti antikarines demonstracijas per Demokratų nacionalinį suvažiavimą Čikagoje, kurios prasiveržė smurtu ir po kurių vyko garsusis Čikagos septyneto teismo procesas.
Jis prasidėjo kaip Čikagos aštuoneto procesas, bet vienas atsakovas, Bobby Seale'as, vėliau buvo teisiamas per atskirą teismo procesą.
Procesas virto farsu, o T.Haydenas ir dar trys atsakovai buvo nuteisti dėl valstijų ribų peržengimo siekiant kurstyti riaušes. Vėliau nuosprendžiai buvo panaikinti, o vienoje oficialioje ataskaitoje tas smurtas buvo pavadintas „policijos riaušėmis“.
Apie teismo procesą buvo parašyta knygų, pjesė ir paties T.Haydeno apmąstymai „Čikagos aštuoneto balsai: teisiama karta“ („Voices of the Chicago 8: a Generation on Trial“).
Thomas Emmetas Haydenas gimė 1939 metų gruodžio 11 d. Rojal Ouke Mičigane, viduriniosios klasės šeimoje.
Jis rašė liepsningus vedamuosius universiteto laikraščiui ir svarstė rinktis žurnalisto karjerą, tačiau baigęs studijas atmetė pasiūlymą dirbti laikraštyje. Savo atsiminimuose jis rašė: „Nenorėjau rašyti apie pasaulį; norėjau jį pakeisti.“
1965 metais T.Haydenas su nesankcionuota delegacija pirmą kartą apsilankė Šiaurės Vietname.
Jis prisidėjo prie vienos svarbiausių pilietinių teisių judėjimo organizacijų – naujai įsikūrusios „Student Non-Violent Coordinating Committee“ (SNCC), dalyvavo kovotojų už pilietines teises protestuose pietinėse valstijose, buvo sumuštas ir trumpam sulaikytas Misisipėje ir Džordžijoje. Jis vedė aktyvistę Sandrą Cason ir drauge jie matė kovos su segregacija smurtą.
1965 metais T.Haydenas su nesankcionuota delegacija pirmą kartą apsilankė Šiaurės Vietname. Vėliau jis sužinojo, kad jo judėjimą sekė Federalinis tyrimų biuras, o šis nuo to laiko nepaleido jo iš akiračio.
1967 metais jis grįžo į Hanojų su kita grupe ir Šiaurės Vietnamo lyderių buvo paprašytas parlydėti į JAV tris sveikatos problemų turėjusius karo belaisvius. JAV valstybės departamentas padėkojo T.Haydenui už jo humanitarinį aktą.
T.Haydenas buvo tvirtai įsipareigojęs antikariniam judėjimui, dalyvavo sėdimuosiuose protestuose Kolumbijos universitete, o paskui pradėjo keliauti po šalį ir reklamuoti vieną mitingą Čikagoje.
Tuo tarpu jį sukrėtė jo draugo, senatoriaus Roberto F.Kennedy nužudymas 1968 metais Los Andžele.
„Nuo Roberto Kennedy karsto nuėjau prie labai niūrių ir rūsčių politinių pažiūrų, – 1988 metais AP sakė T.Haydenas. – Galvoju, jog tai patvirtino man, kad ateities nėra, ir išryškino slypėjusį įsitikinimą, kad šalis tikrai tapo smurtine, o manęs laukia apokaliptiniai laikai.“
Policijos veiksmai prieš demonstracijose Čikagoje dalyvavusius studentus, regis, patvirtino jo įsitikinimą. Bet vėliau jis sakė, kad klydo.
„1968-aisiais galvojau, kad buvo pagrįsta tikėtis policinės valstybės, – prisiminė jis. – Bet 1972-aisiais žmonių, kurie prieš tai ketverius metus vadovavo Demokratų partijai, nebebuvo, o buvo žmonės, kurie anksčiau buvo gatvėse.
Kitais metais žmonės, kurie norėjo pasodinti mane į kalėjimą, patys pradėjo savo kelią į kalėjimą su Votergeito skandalu.“
„Tas radikalus spaudimas sukėlė reformas, – sakė T.Haydenas. – Bet teisinga sakyti, kad sistema reformavo save.“
1971 metais T.Haydenas sutiko J.Fondą, prisidėjusią prie protestų judėjimo.
1971 metais T.Haydenas sutiko J.Fondą, prisidėjusią prie protestų judėjimo.
„Ji atėjo iš šlovės, galios ir sėkmės orbitų. Populiari aktorė ir Henry Fondos duktė, ji į judėjimo sceną įsiveržė tarsi nuklydusi žvaigždė, bet į mano gyvenimą atėjo lėtai ir užsikirsdama“, – rašė jis.
Kai jis 1972 metais išgirdo jos išraiškingą kalbą prieš karą, jiedu užmezgė ryšius ir tapo pora, yra pasakojęs T.Haydenas. Tuo metu jis buvo išsiskyręs su S.Cason ir išgyvenęs kitų romanų. J.Fonda buvo išsiskyrusi su režisieriumi Roger Vadimu ir augino dukrą Vanessą Vadim.
„Man buvo 32-eji, jai – 34-eri, abu mes viską pradėjome nuo pradžių, – rašė jis. – Mūsų bendro dalyvavimo aistra, be abejo, nulėmė mūsų aistrą vienas kitam.“
Jis liūdnai pripažino, kad jų santuoka 1973 metais kai kam atrodė kaip „koks „Gražuolės ir pabaisos“ perdirbinys“.
Jis buvo susitaršęs aktyvistas ilgais plaukais, o ji buvo spindinti, visame pasaulyje garsi kino žvaigždė ir Holivudo dinastijos palikuonė. Jų santuoka truko 17 metų, joje gimė sūnus Troy.
Ir T.Haydeną, ir J.Fondą dešinysis politikos sparnas laikė blogio įsikūnijimu, kai aktorė apsilankė Vietname ir buvo nufotografuota prie Šiaurės Vietnamo priešlėktuvinio pabūklo. Tik po daugelio dešimtmečių buvo primiršta jos pravardė „Hanojaus Jane“.
Su didele finansine J.Fondos parama T.Haydenas 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pasinėrė į Kalifornijos politiką. 1982 metais jis buvo išrinktas į valstijos parlamentą.
1992-aisiais T.Haydenas, akcentuodamas aplinkosaugos ir švietimo klausimus laimėjo rinkimus į valstijos Senatą. Tačiau jo radikali praeitis trikdė konservatorius ir trukdė jo įstatymų leidybos iniciatyvoms.
Tuo metu jiedu su J.Fonda jau buvo išsiskyrę: jų santykiai išsikvėpė jai grįžus prie aktorystės ir sukūrus treniruočių programų imperiją. Abu jie mezgė romanus su kitais.
Vėliau J.Fonda ištekėjo už milijardieriaus Tedo Turnerio, su kuriuo paskui irgi išsiskyrė. T.Haydenas vedė aktorę B.Williams, su kuria susilaukė sūnaus Liamo.
1994 metais T.Haydenas pralaimėjo valstijos gubernatoriaus rinkimus ir Los Andželo mero rinkimus.
Pasitraukęs iš viešų postų T.Haydenas daug rašė ir keliavo, skaitė paskaitas, dėstė ir reiškė nepritarimą karams Irake ir Afganistane.
Jis taip pat buvo gyvūnų teisių gynėjas, o 2012 metais siekė, kad gubernatorius Jerry Brownas išsaugotų vadinamąjį Haydeno įstatymą, kurį jis parengė gyvūnams prieglaudose nuo pirmalaikės eutanazijos apsaugoti.
T.Haydenas savo atsiminimų knygos gale pripažino, kad jo, kaip kontrkultūros maištininko, gyvenimo periodas buvo įdomiausias ir teikiantis daugiausiai pasitenkinimo.
„Kad ir kas laukia ateityje, kad ir koks pasitenkinimą teikiantis šiandien yra mano gyvenimas, aš ilgiuosi ir visada ilgėsiuosi 7-ojo dešimtmečio“, – rašė jis.