Jis mirė „dėl sunkios ligos, nepaisant pasiaukojamo profesorių ir gydytojų gydymo“ Vietname ir užsienyje, pranešė oficialioji Vietnamo naujienų agentūra.
Prezidento postą Tran Dai Quangas užėmė 2016 metų balandį, o prieš tai daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbo įtakingoje Visuomenės saugumo ministerijoje. Jis pelnė griežto lyderio, nelabai toleruojančio kitokią nuomonę, reputaciją.
Nors užėmė vieną iš keturių aukščiausių šalies postų ir oficialiai buvo valstybės galva, jo kaip prezidento vaidmuo buvo laikomas daugiausia reprezentaciniu, skirtu sutikti atvykstančius lyderius ir vadovauti diplomatiniams renginiams siekiant didinti Vietnamo pastebimumą pasaulio scenoje.
Tran Dai Quangas viešumoje atrodydavo sulysęs ir išblyškęs, o praėjusią savaitę per Indonezijos prezidento Joko Widodo sutikimo ceremoniją Hanojuje sunkiai laikėsi ant kojų.
Paskutinį kartą jis viešumoje pasirodė trečiadienį, per valdančiosios Komunistų partijos Politinio biuro susirinkimą ir priėmimą atvykusiems Kinijos politikams. Per valstybinės televizijos transliaciją jis atrodė silpnas.
Jo prezidentavimo metu dominavo rusenantis senas konfliktas su Pekinu dėl Pietų Kinijos jūros, kuris kelis kartus buvo paūmėjęs.
Valdant Tran Dai Quangui, Vietnamas atšaukė mažiausiai vieną naftos gavybos projektą šiame išteklių turtingame regione, taip tikriausiai bandydamas mažinti įtampą.
Pernai lapkritį Tranas Dai Quangas priėmė JAV prezidentą Donaldą Trumpą per jo pirmąjį valstybinį vizitą Vietname, kur jis dalyvavo Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime.
Tran Dai Quangas pernai vienu metu daugiau kaip mėnesį nesirodė viešumoje, todėl buvo kilę spėlionių dėl jo sveikatos.
Kaip prezidentas jis prižiūrėjo griežtas priemones prieš disidentus. Šiemet buvo įkalinta daugiau kaip 40 žmonių; balandžio duomenimis, už grotų Vietname iš viso yra maždaug 100 disidentų, nurodo nevyriausybinė teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.
Šiaurinėje Nin Binio provincijoje gimęs Tranas Dai Quangas mokėsi policijos koledže, o paskui kilo karjeros laiptais Visuomenės saugumo ministerijoje. 2011-aisiais jis buvo paskirtas ministru.
Komunistų dominuojama Nacionalinė Asamblėja kitą mėnesį turėtų sušaukti sesiją ir išrinkti naują prezidentą.
