„Mano tėvas ramiai mirė šį vakarą“, – televizijos MSNBC žurnalistė Mika Brzezinski parašė „Instagram“.
„Savo draugams jis buvo žinomas kaip Zbigas, vaikaičiams – kaip Vadas, o žmonai – kaip tvari jos viso gyvenimo meilė, – pridūrė ji. – Na, o aš pažinojau jį tiesiog kaip labiausiai įkvepiantį, mylintį ir pasišventusį tėvą, kokį galėtų turėti kokia nors mergaitė.“
Z.Brzezinskis mirė Virdžinijos mieste Fols Čerče, nurodė šeima.
Šis Lenkijoje gimęs akademikas buvo J.Carterio nacionalinio saugumo patarėjas per 1979-ųjų lapkritį prasidėjusią ir 444 dienas trukusią Irano įkaitų krizę.
Z.Brzezinskis laikėsi nuomonės, kad Sovietų Sąjunga labai sustiprins savo įtaką Iranui, jeigu JAV nesiims ryžtingai spręsti šios dramos. Dėl šios priežasties jis tapo komandosų misijos išvaduoti amerikiečius įkaitus iš ambasados Teherane pagrindiniu varikliu. Kai ta operacija baigėsi nesėkme, Z.Brzezinskis atsistatydino.
2011 metais savo knygoje Z.Brzezinskis argumentavo, kad JAV galia užsienyje yra esminis tarptautinio stabilumo veiksnys.
Jis formaliai buvo demokratas, bet saugumo reikaluose jo pažiūros buvo artimesnės respublikonams.
Iki pat 9-o dešimtmečio Z.Brzezinskis buvo aktyvus profesorius ir rašytojas.
Jis nepalaikė prezidento Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu ir kritikavo jo „neaiškią“ užsienio politiką.
2011 metais savo knygoje „Strateginės įžvalgos: Amerika ir pasaulio galios krizė“ (Strategic Vision: America and the Crisis of Global Power) jis argumentavo, kad JAV galia užsienyje yra esminis tarptautinio stabilumo veiksnys.
Tačiau Z.Brzezinskis argumentavo, kad ši galia priklauso nuo Amerikos gebėjimo palaikyti „socialinį konsensusą ir demokratinį stabilumą“ namuose. Jis pabrėžė, kad šalyje reikia mažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti reikšmingą atsaką į klimato pokyčius.
„Jis buvo smalsus, novatoriškas, ir tapęs prezidentu natūraliai pasirinkau jį savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais,“ – rašoma J.Carterio pranešime, paskelbtame penktadienį po Z.Brzezinskio mirties.
„Jis man padėjo nustatyti itin svarbius užsienio politikos tikslus, buvo paskatos šaltinis mano Gynybos ir Valstybės departamentams; visi vertino jo nuomonę, – pažymėjo buvęs prezidentas. – Jis atliko vieną reikšmingiausių vaidmenų visuose svarbiausiuose mano administracijos užsienio politikos įvykiuose.“
Rimtas ir ambicingas Z.Brzezinskis padėjo J.Carteriui suartinti itin skirtingas pozicijas, kurių tvirtai laikėsi tuometiniai Egipto ir Izraelio vadovai – Anwaras Sadatas ir Menachemas Beginas. To rezultatas – 1978-ųjų rugsėjį pasirašyti Kemp Deivido susitarimai. Dar po trijų mėnesių buvo normalizuoti JAV ir Kinijos santykiai – vienas iš Z.Brzezinskio prioritetų.
Jis prisidėjo ir prie kitų nevienareikšmiškai vertinamų susitarimų – branduolinės ginkluotės sutarties SALT II su Sovietų Sąjunga ir sutarčių dėl Panamos kanalo, pagal kurias JAV prarado šio vandens kelio kontrolę.
„Jis buvo nepaprastai protingas, atsidavęs ir lojalus,“ – rašo J.Carteris, kuris baigdamas savo kadenciją apdovanojo Z.Brzezinskį Prezidento laisvės medaliu.
Politikos veteranas
Aukšto rango JAV politikai atkreipė dėmesį į 1928 m. Varšuvoje gimusį ir Kanadoje bei JAV išsilavinimą įgijusį Z.Brzezinskį, kai šis jau buvo pripažintas komunizmo ekspertas. Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Z.Brzezinskis buvo prezidento Johno F.Kennedy patarėjas, dirbo prezidento Lyndono Johnsono administracijoje ir patarinėjo Hubertui Humphrey per prezidento rinkimų kampaniją.
Jo ryšiai su J.Carteriu išsivystė dirbant 1973-aisiais kartu su bankininku Davidu Rockefelleriu įkurtoje Trišalėje komisijoje (Trilateral Commission) – Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos ir Japonijos politikos ir verslo lyderių forume. Z.Brzezinskis buvo šios organizacijos pirmasis direktorius.
1976-ųjų gruodį J.Carteris pasiūlė Z.Brzezinskiui patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postą. Pastarasis nenorėjo būti valstybės sekretorius, nes manė, kad bus naudingesnis dirbdamas šalia prezidento Baltuosiuose rūmuose.
Z.Brzezinskis neretai konfliktuodavo su kolegomis, tarp jų – su Valstybės sekretoriumi Cyrusu Vance'u. Jųdviejų nesutarimai tapo rimtu galvos skausmu Baltiesiems rūmams, nes sukėlė sąmyšį Amerikos visuomenėje dėl administracijos politikos kurso ir kurstė abejones, ar J.Carterio užsienio politikos komanda sugebės dirbti kartu.
Sugriuvus geležinei uždangai Z.Brzezinskis dalyvavo ilgai lauktame Europos susivienijime ir prisidėjo prie buvusių sovietinių respublikų įstojimo į NATO.
J.Carteriui palikus prezidento postą, Z.Brzezinskis vėl ėmė dėstyti, rašyti ir dirbti įvairiose komisijose, valdybose ir darbo grupėse. Sugriuvus geležinei uždangai jis dalyvavo ilgai lauktame Europos susivienijime ir prisidėjo prie buvusių sovietinių respublikų įstojimo į NATO.
Pasak Z.Brzezinskio, tai buvo sąjungininkų triumfas prieš Antrojo pasaulinio karo išvakarėse SSRS ir Vokietijos sudarytą slaptą nepuolimo sutartį, „galutinis Stalino ir Hitlerio pakto palikimo Europoje sunaikinimas“.
Z.Brzezinskis iki pat gyvenimo pabaigos turėjo tvirtą nuomonę. Šio mėnesio pradžioje jis paskutinį kartą parašė socialiniame tinkle „Twitter: „Išmani JAV lyderystė yra stabilios pasaulio tvarkos sine qua non (būtina sąlyga). Tačiau pirmosios trūksta, o pastaroji vis blogėja“.
„Iškilus intelektualas, išdidus lenkas“
Savo gimtojoje šalyje velionis sulaukė gausių liaupsių.
„Pasaulis neteko iškilaus intelektualo, patyrusio ir veiksmingo diplomato, taip pat garbingo žmogaus ir išdidaus lenko“, – sakoma Lenkijos užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio pranešime.
„Jis niekada neužmiršo savo gimtosios šalies, – pažymėjo ministras. – Griežtai nusistatęs prieš Sovietų Sąjungą Brzezinskis atliko itin svarbų vaidmenį totalitarinės komunistinės sistemos, primestos Vidurio ir Rytų Europos šalims po Antrojo pasaulinio karo, žlugimo procese.“
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda irgi pagerbė velionį tėvynainį.
„Zbigniewo Brzezinskio nebėra. Kadaise jis buvo Lenkijos balsas Baltuosiuose rūmuose. Laisvosios Lenkijos. Jis nenuilstamai stengėsi dėl mūsų laisvės. Ačiū tau!“ – parašė A.Duda savo „Twitter“ žinutėje.
