Kai 1999 metų spalio 28-ąją tiksėjo paskutinės kalinio Domingo Cantu gyvenimo minutės, savo žmonos ir kitų liudininkų akivaizdoje jis vokiškai prabilo: „Yoli, mano brangioji princese. Tu esi mano meilė, mano siela. Ir aš tave taip myliu“.
D.Cantu myriop pasiųstas už trigubą žmogžudystę. Stebėtina tai, kad kalinys, kaip ir jo žmona, kalbėjo tik ispaniškai. Kaip jis sumanė meilę išpažinti rašytojų J.W.Goethe’s ir F.Schillerio kalba, neaišku.
„Aš to nusipelniau“, – 1986-iais tarė Charlesas Bassas.
Šie D.Cantu žodžiai yra rinkinyje, pavadintame „Paskutiniai žodžiai“. Juos Teksaso kalėjimų administracija paskelbė vienoje interneto svetainėje. Kasmet šį rinkinį, kuris vis pasipildo, perskaito apie 3 mln. žmonių. Be paskutiniųjų žodžių čia skelbiami ne tik pageidavimai ir norai, tačiau ir asmenų pareikšti nekaltumo žodžiai. Visa tai galima aptikti ne tik anglų, bet dar šešiomis kalbomis. D.Cantu žodžiai yra vieninteliai, nuskambėję vokiškai.
Teksase myriop buvo pasiųsta jau 500 kalinių. Ši valstija pranoko antroje vietoje esančią Virdžiniją ir trečioje – Oklahomą. 500-oji mirtininke tapusi 52-ejų Kimberly McCarthy paskutinę savo gyvenimo minutę atsisveikino tokiais žodžiais: „Tai nėra netektis. Tai laimėjimas. Aš išvykstu namo pas Jėzų.“
Pirmasis šiame sąraše yra Charlie Brooksas, kalėjime atsivertęs į islamą. Jis anapilin iškeliavo 1982 metų gruodžio 7-ąją. „Nejaučiu jokios baimės dėl to, kas dabar nutiks su mano kūnu. Bijau tik Alacho, vienintelio, kuris vis dar turi galios nuspręsti, ar aš gyvensiu, ar mirsiu“, – skambėjo paskutiniai kalinio žodžiai. Tuomet Ch.Brooksas ėmė melstis.
Iškrypėliškas sąrašas?
Mirties bausmė vis dar galioja 32-ose JAV valstijose, kuri po Aukščiausiojo Teismo sprendimo vėl buvo įvesta 1976 metais. Teksase egzekucijos sugrąžintos 1982-iais ir tai vienintelė valstija, fiksuojanti paskutiniuosius kalinių žodžius ir skelbianti internete. Kritikai šį sąrašą vadina „iškrypimu“, kiti įžvelgia „sąžiningiausiai ištartus pasmerktųjų žodžius“.
„Ramybė“ – toks buvo paskutinis 1994 metų paskutinę kovo dieną myriop pasiųsto Freddie Webbo žodis. Tai trumpiausias sąraše esantis pareiškimas. Ilgiausias pasisakymas priklauso Jamesui Lee Beathardui – 684 žodžiai, kuriuos jis ištarė 1999 metais, likus porai savaičių iki Šv.Kalėdų. Už trigubą žmogžudystę nuteistas vyras kalbą pradėjo sakiniu: „Yra pora dalykų, kuriuos norėčiau pasakyti“, ir be kita ko prabilo apie JAV embargą prieš Iraną ir Kubą.
„Aš nekaltas“, – mirties akivaizdoje 1999-iais sakė Martinas Vega.
Be kalinių, sukurpusių filosofinių pasisakymų, yra daug ir tokių, kurie paskutinio žodžio apskritai atsisako.
Kai kurie mirties akivaizdoje prisimena savo mėgstamas futbolo komandas ar cituoja aktorius.
„Aš sugrįšiu“, – sakė šių metų gegužės 7-ąją mirtiną injekciją gavusi Carroll Parr. Tai „Terminatoriaus“ žodžiai, ištarti jį vaidinusio Arnoldo Schwarzeneggerio: „I’ll be back.“
„Let’s roll“, – ištarė žmogų pagrobęs ir nužudęs Davidas Ray Harrisas, prisimindamas Toddo Beamerio, vieno iš 2001 metų rugsėjo 11-osios lėktuvų keleivių žodžius: „Sir, in honor of a true American hero, ‘Let’s roll..“ (Pone, vardan tikro Amerikos herojaus, pradedam). „Aš pasirengęs“, – ištarė Bryanas Wolfe 2005-iais. Tokius pat žodžius anksčiau ištarė ir Garry Milleris bei Oliveris Cruzas.
Gyvenimas po mirties
Daugelis paskutinėmis gyvenimo akimirkomis atsiprašo aukų, jų artimųjų, dėkoja savo šeimos nariams ir viliasi pomirtinio gyvenimo.
„Aš to nusipelniau“, – 1986-iais tarė Charlesas Bassas.
„Jei tik galėčiau, norėčiau, kad to nebūtų buvę“, – aukų artimiesiems sakė pernai spalio 12-ąją mirtiną injekciją gavęs Bobby Lee Hinesas.
Ne vienas mirtininkas, tarp jų ir Terry Hankinsas 2009-iais, ir Michaelis Wayne’as 2011-iais tarė: „Man labai gaila."
Žudikas George’as Jonesas 2010 metų birželį sakė: „Tai ne pabaiga, tai pradžia.“
Willie Shannonas 2006 metais tarė: „Tai tebuvo atsitiktinumas.“
„Aš nekaltas“, – mirties akivaizdoje 1999-iais sakė Martinas Vega. „Šio narkotikų prekeivio aš nežudžiau“, – tokie paskutiniai žodžiai 2002 metų gegužės 7-ąją buvo ištarti Geraldo Tignerio.
Pažėręs kritikos mirties bausmės taikymui su gyvenimu 1984 metų spalio 30-ąją atsisveikino policininkų žudikas Thomas Barefootas: „Tikiuosi, kad vieną dieną mes atsigręšime į šią velniavą ir pagalvosime, ką padarėme. Taip kaip galvojame apie raganas, kurias sudeginome ant laužo.“