Už atitinkamą sprendimą valstijos Atstovų Rūmuose pasisakė 91 įstatymų leidėjas, „prieš“ balsavo 23. Paaiškėjus rezultatams, per salę nuvilnijo balsavimą stebėjusių senatorių sveikinimo šūksniai.
Po kelių valandų įstatymo projektas buvo priimtas ir Senate, kur jį palaikė 37 įstatymų leidėjai, o „prieš“ balsavo 14.
„Šiandien prašau jūsų – juodaodžių ir baltųjų, turtuolių ir vargšų, demokratų ir respublikonų – padarykite tai dėl istorijos“, – sakė demokratų senatorius Derrickas T.Simmonsas, ragindamas kolegas palaikyti šią iniciatyvą.
„Prašau kiekvieno jūsų: pripažindami ir suprasdami Misisipės praeitį, šiandien balsuokime už Misisipės ateitį“, – sakė jis.
Po balsavimo senatoriai sveikino vienas kitą draugiškai apsikabindami ir susidauždami kumščiais.
Misisipė yra vienintelė Amerikos valstija, savo oficialioje vėliavoje turinti Konfederacijos simbolį. Džordžija jo atsisakė 2003 metais.
Šį ženklą – įstrižą mėlyną kryžių ir baltomis žvaigždėmis raudoname fone – per 1861–1865 metų Amerikos pilietinį karą, padariusi galą vergijai, naudojo vergovės sistemą palaikiusi pietiečių stovykla. Daugeliui amerikiečių šis ženklas tebėra tamsios rasistinės šalies praeities simbolis.
Priimtas teisės aktas numato, kad devynių narių komisija sukurs naują vėliavą, kurioje nebebus konfederatų simbolio, bet bus frazė „In God, We Trust“ („Mes tikime Dievą“).
Valstijos gyventojai dėl vėliavos projekto balsuos lapkritį. Jeigu jis bus atmestas, Misisipė bus be valstijos vėliavos, kol bus patvirtintas jos naujas dizainas.
Demokratų senatorius Johnas Horhnas sakė, kad vėliavos keitimas yra „didelis žingsnis pirmyn į mūsų kelionėje į visos Dievo sutvertos žmonijos pripažinimą“.
Valstijos įstatymų leidėjų sprendimą sveikino ir demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidena.
„Moralinės visatos skliautas šiandien kiek labiau palinko“, – parašė jis tviteryje, turėdamas galvoje garsiąją pilietinių teisių judėjimo lyderio Martino Lutherio Kingo citatą apie teisingumą.
Misispės valstijos įstatymų leidėjų balsavimas dėl vėliavos pakeitimo surengtas po kelias savaites didėjusio spaudimo atsisakyti konfederatų simbolio.
Valstijos gubernatorius Tate'as Reevesas šeštadienį sakė, kad pasirašys atitinkamą įstatymo projektą.
Ugningus debatus apie rasinę neteisybę vėl įplieskė gegužės 25-ąją Mineapolyje įvykęs incidentas, kai dėl šiurkščių baltojo policininko veiksmų mirė neginkluotas juodaodis George'as Floydas.
G.Floydo nužudymas visoje šalyje išprovokavo didžiulio masto protestus ir pilietinius neramumus, per kuriuos buvo nugriauta ar apgadinta konfederatų karinių vadų statulų.
