Bylos dokumentus papildė Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos pateikti įrodymai, kad su A.Perepiličnio mirtimi siejamas Rusijos pilietis buvo Jungtinėje Karalystėje tą dieną, kai jis sukniubo prie savo namų Surėjaus grafystėje ir vėliau mirė.
Teigiama, kad teisininkas Andrejus Pavlovas turėtų būti laikomas įtariamuoju į Jungtinę Karalystę pabėgusio bankininko mirties aplinkybių tyrimo byloje.
Gangsterio D.Kliujevo pėdsakai
Nors Surėjaus policija teigė, kad A.Perepiličnio mirtis buvo natūrali, pernai po toksikologinių testų velionio skrandyje buvo aptikta gelsemium elegans – reto ir nuodingo paparčio – pėdsakų.
Šį nuodą naudoja samdomi žudikai Kinijoje ir Rusijoje, tad A.Perepiličnio draugai teigia, kad jis buvo nužudytas.
D.Kliujevo gauja, kaip atskleidė į kalėjimą vėliau įgrūstas, nukankintas ir ten miręs S.Magnickis, iš valstybės pasisavino per 230 mln. JAV dolerių.
Juolab kad A.Perepiličnis jau buvo pradėjęs perdavinėti tyrėjams dokumentus dėl teisininko Sergejaus Magnickio atskleistos šimtamilijoninės vagystės iš Rusijos biudžeto.
Bankininkas tvarkė nusikalstamą schemą kūrusių kelių Rusijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų ir mokesčių sistemos pareigūnų finansus, o visi jie siejami su nuožmiuoju gangsteriu Dmitrijumi Kliujevu.
O Andrejus Pavlovas, apie kurį dabar prabilta byloje, buvo arba dar yra „aukšto rango D.Kliujevo nusikalstamos grupuotės narys“.
Ši gauja, kaip atskleidė į kalėjimą vėliau įgrūstas, nukankintas ir ten miręs S.Magnickis, iš valstybės pasisavino per 230 mln. JAV dolerių. Tiek lėšų buvo nugriebta nuo mokesčių, kuriuos į Rusijos iždą sumokėjo investicinė bendrovė „Hermitage Capital“.
Nujautė, kad gresia pavojus
A.Perepiličnis perdavė svarbius dokumentus „Hermitage Capital“ ir šios kompanijos vadovui Billui Browderiui bei Šveicarijos prokurorams, kurie netrukus įšaldė kelių įtariamų Rusijos piliečių sąskaitas.
Bet bankininkas, beje, 2010 metais pasprukęs iš Rusijos į Jungtinę Karalystę, netrukus pradėjo gauti žinučių su grasinimais iš Maskvos. Teigiama, kad įspėjimus A.Perepiličniui pristatydavo būtent A.Pavlovas.
Jie esą du kartus susitiko Londono Hitrou oro uoste ir Ženevoje. Be to, A.Pavlovas neva per pokalbius „Skype“ reikalavo, kad A.Perepiličnis sumokėtų nusikalstamai D.Kliujevo grupuotei 1 mln. eurų.
Bankininkas, regis, nujautė jam kilusį pavojų. Keli mėnesiai iki mirties jis įsigijo kelis milijonų dolerių vertės gyvybės draudimo paketus.
Keliai susikirto Hitrou?
O dabar Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos duomenys rodo, kad A.Pavlovas išskrido iš Londono kitą dieną po to, kai A.Perepiličnis mirė. Vadinasi, A.Pavlovas buvo Jungtinėje Karalystėje lemtingą 2012 metų lapkričio 10-ąją.
Savo mirties dieną A.Perepiličnis irgi buvo Hitrou oro uoste, kai parskrido iš Paryžiaus. Tiesa, nežinoma, ar ir su kuo jis susitiko.
Negana to, savo mirties dieną A.Perepiličnis irgi buvo Hitrou oro uoste, kai parskrido iš Paryžiaus. Tiesa, nežinoma, ar ir su kuo jis susitiko.
„A.Pavlovas, kuris yra D.Kliujevo klano narys, buvo šalyje, kai mirė A.Perepiličnis, tad gali būti laikomas įtariamuoju šioje byloje“, – teigė draudimo kompanijos „Legal & General” atstovas Bobas Moxonas.
„Hermitage Capital“ Vokingo teisme atstovavusi teisininkė Henrietta Hill paragino prokurorus kuo greičiau apklausti A.Pavlovą. Tiesa, nežinoma, kur rusas yra, nors praėjusią savaitę jis lankėsi Briuselyje.
Interviu Rusijos dienraščiui „Kommersant“ A.Pavlovas, kuris yra teisininkas, teigė, kad su A.Perepiličniu buvo dukart susitikęs 2012-aisiais. Esą bankininkas „norėjo susitaikyti“ su buvusiais klientais Rusijoje, nuo kurių pabėgo.
