Per tyrimą, kuris buvo atliktas vykdant dešimtmetį trukusį projektą „Jūrų gyvybės surašymas“ (Census of Marine Life), buvo atrasta daug anksčiau nežinomų mikroorganizmų, smulkių zooplanktono organizmų, vėžiagyvių, kirmėlių, žuvų ir kitokių organizmų. Kai kurie iš jų atrodo į padarus iš mokslinės fantastikos filmų, tačiau nuo šių organizmų labai priklauso visa vandenynų gyvybė.
„Jokia kita vandenynų gyvybės karalystė nebuvo nuodugniau ištyrinėta per „surašymą“ negu mikrobų pasaulis“, – sakė jūrų mikroorganizmų tyrimams vadovaujantis Mitchas Soginas iš Jūrų biologijos laboratorijos, įsikūrusios Masačusetso mieste Vuds Hole.
Tyrėjai nustatė, kad vandenynuose esančių vienaląsčių mikroorganizmų yra „nonilijonas“ (skaičius su 30 nulių), o jų bendras svoris prilygsta 240 mlrd. Afrikos dramblių, didžiausių sausumos gyvūnų.
Mikroorganizmų pasaulio, kuris sudaro 50–90 proc. vandenynų biomasės, išsamesni tyrimai padeda geriau suvokti galimus pokyčius vandenynuose, susijusiuose su klimato kaita arba tarša.
Vieni iš didžiausių pasaulyje gyvybės darinių yra vandenynų dugną nukloję milžiniški bakterijų kolonijų kilimai, sudaryti iš spagečius primenančių pluoštų. Tokios bakterijos minta vandenilio sulfidu ir gyvena mažai deguonies turinčiuose Ramiojo vandenyno vandenyse prie Peru ir Čilės krantų.
„Žvejai kai kada negali ištraukti iš dugno tinklų, nes juose daugiau bakterijų negu krevečių“, – sakė „Jūrų gyvybės surašymo“ mokslinės valdybos komiteto pirmininko pavaduotojas Victoras Gallardo naujienų agentūrai „Reuters“. – Mes jų rasdavome iki kilogramo kvadratiniame metre.“
Pasak tyrėjų, šios bakterijos nuklojusios maždaug Graikijos arba Alabamos valstijos teritorijai prilygstantį plotą – apie 130 tūkst. kvadratinių kilometrų. Jos nuodingos žmonėms, tačiau jomis minta krevetės ir kirmėlės, maitinančios daugybę Ramiojo vandenyno žuvų.
Panašių bakterijų aptikta deguonies mažai turinčiuose vandenyse prie Panamos, Ekvadoro, Namibijos ir Meksikos, taip pat kai kurių lašišų auginimo ūkių „mirties zonose“. Tokios ekosistemos Žemėje suklestėjo prieš 2,5 mlrd. metų ir buvo vyraujančios dar prieš 650 mln. metų.
Per „Jūrų gyvybės surašymą“, kuris baigsis 2010 metų spalį, tikimasi užregistruoti iki milijardo mikroorganizmų rūšių.
Šie mažyčiai padarai aptinkami visur: gelmių karštosiose versmėse, kurių temperatūra siekia 150 laipsnių Celsijaus, taip pat uolienose iki 1 626 metrų gylyje po jūros dugnu. Daugelio šių organizmų vardai dar nesukurti arba sunkiai ištariami.
Vienas iš svarbių atradimų – jog kai kuriuos retų rūšių mikroorganizmus dažnesnės rūšys pagal skaičių dažnai lenkia iki 10 tūkst. kartų. Tikėtina, kad šie negausūs organizmai ilgai laukia palankių sąlygų, kai gali įvykti populiacijos suklestėjimas.
Šio projekto jūrinio zooplanktono rūšių inventorizacijai vadovaujanti Konektikuto universiteto mokslininkė Ann Bucklin sakė, kad iki „Jūrų gyvybės surašymo“ vandenynų organizmai buvo menkai ištyrinėti.
„70 proc. vandenynų yra gilesni negu 1 000 metrų“, – A.Bucklin aiškino „Reuters“. – Didesnės gelmės yra paslėptos įvairovės šaltinis“.
Kanados memorialinio universiteto tyrėjas Paulas Snelgrove'as sakė, kad Ramiojo vandenyno pietuose tirtame viename dugno mėginyje, kurio plotas – 5,4 kvadratinio metro, rasta 700 rūšių vėžiagyvių ūsakojų, iš kurių 99 proc. buvo nežinomi.
Vien visų nežinomų rūšių įvardijimas bus didžiulis iššūkis, tačiau mokslininkai atsisakė sumanymo leisti žmonėms už nedidelį mokestį pavadinti jūrinius „padarus“ savais vardais.
