Irkutsko valstybinis universitetas (IVU) pranešė, kad mokslininkai prie tokios išvados priėjo išanalizavę sinoptinius žemėlapius ir modelius.
„Vakariniuose Irkutsko srities rajonuose susidarė unikali situacija – sąveikavo iš viso trys oro masės: arktinė, subtropinė ir itin retas regione drėgnas oras iš Ramiojo vandenyno“, – sakė IVU Geografijos fakulteto docentė Ina Latyševa.
Ji pažymėjo, kad maksimalus kritulių kiekis ir upių vandens pakilimas birželio 25–26 dienomis sutapo su šių metų uraganų sezono pirmuoju atogrąžų ciklonu, kuris nuo vandenyno atnešė šilumą ir drėgmę.
Šita šiluma ir drėgmė kalnuotame vakariniame srities regione suformavo debesis ir nulėmė kritulius. Dar vienas potvynius sukėlęs veiksnys buvo šaltas ciklono sūkurys, susiformavęs virš Vakarų Sibiro ir ilgą laiką sukęsis srities pietuose.
„Katastrofiško poplūdžio priežastis – anomalus atmosferos procesų vyksmas keičiantis pasauliniam klimatui. Iš Eurazijos regionų labiausiai tokie procesai paveikė Irkutsko sritį“, – sakė I.Latyševa.
Irkutsko mokslininkų nuomone, ateityje dideli potvyniai gali kartotis.
„Nenormaliai sausų ir drėgnų periodų derinys tapo skiriamuoju dabartinio Sibiro požymiu. Šių procesų nepastovumas didėja, todėl vis sunkiau juos prognozuoti“, – pridūrė I. Latyševa.
Per birželio 25-ąją prasidėjusį potvynį buvo užlietos 96 gyvenamosios vietovės, kuriose gyvena 32 798 žmonės, įskaitant 7 938 vaikus. Oficialiais duomenimis, 14 žmonių žuvo, dar 13 dingo be žinios.
Tai pats didžiausias vasaros poplūdis per visą meteorologinių stebėjimų Irkutsko srityje istoriją.
