Šią savaitę Švedijos visuomenės sveikatos agentūra, sukūrusi atsako į COVID-19 strategiją be karantino, paskelbė, kad imunitetą galėjo įgyti apie 40 proc. sostinės Stokholmo gyventojų, rašo „Politico“.
„Akivaizdžiai pasiekėme lygį, kuris yra labai reikšmingas, – antradienį sakė vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnellas. – (Užsikrėtimų skaičiaus) mažėjimas, kurį dabar matome, rodo labai didelį populiacijos imunitetą.“
Kritikai greitai sureagavo į Visuomenės sveikatos agentūros paskelbtą informaciją. 25 Švedijos gydytojai ir mokslininkai paviešino atvirą laišką, kuriame kritikavo vyriausybės atsaką į koronavirusą ir tikino, kad imuniteto lygis yra gerokai žemesnis, nei skelbia agentūra – esą siekia vos 10 proc.
Viena iš laiško autorių, virusologė Lena Einhorn pripažino, kad užsikrėtimų COVID-19 ir su ja susijusių mirčių skaičius Švedijoje mažėja, tačiau tikino, jog imunitetas nėra svarbiausias tai paaiškinantis faktorius.
Pasak jos, kur kas veiksmingesnė yra higienos rutina slaugos namuose ir tai, kad daug švedų laikosi socialinio atstumo atostogaudami sodybose užmiestyje.
„Priežastys yra įvairios, tačiau bandos imunitetas greičiausiai čia nevaidina svarbiausio vaidmens“, – L.Einhorn sakė „Politico“.
Pasak virusologės, mažiau nei pusė imuniteto įgijimo atvejų, kuriuos nurodo Visuomenės sveikatos agentūra, yra paremti teigiamais antikūnų testais, kurie laikomi aiškiu ženklu, jog žmogus buvo užsikrėtęs koronavirusu ir pasveiko.
Kita pusė esą yra susijusi su mažiau suprantamomis imuninės sistemos dalimis, kurios, kaip manoma, paverčia pacientą atspariu virusui, tačiau jo antikūnų testas yra neigiamas.
Pasak L.Einhorn, tai atspindi „visiškai neįrodytą prielaidą“.
A.Tegnellas teigė, kad agentūra remiasi prielaida, jog tie, kurie pasveiko nuo koronaviruso, įgavo imunitetą mažiausiai šešiems mėnesiams.
Antradienį jis „Politico“ sakė, kad netolygus ligos plitimas apsunkina imuniteto lygio skaičiavimą.
Thelocal.se skelbia, kad iš per pirmas dvi liepos savaites Švedijoje atliktų 80 tūkst. koronaviruso antikūnų testų tik 14,4 proc. buvo teigiami.
Gina strategiją
Švedija, priešingai nei dauguma Europos valstybių, nusprendė neskelbti griežto karantino, tačiau šalies vyriausybė ragino gyventojus kruopščiai plauti rankas, laikytis socialinio atstumo ribojimų ir vengti nebūtinų kelionių, taip pat kiek įmanoma dirbti namuose.
Anksti užsidariusiose kaimyninėse šalyse užsikrėtimų koronavirusu ir su COVID-19 siejamų mirčių skaičiai yra gerokai mažesni. Švedijoje milijonui gyventojų tenka 562 mirtys nuo koronaviruso, Danijoje – 106, Norvegijoje – 47, Suomijoje – 59.
Tačiau Švedijoje milijonui gyventojų vis tiek tenka mažiau mirčių nei tokiose karantiną paskelbusiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė (671) ar Ispanija (608).
Kritikai, tarp kurių ir ekspertai, pasirašę viešą laišką, tikina, kad vyriausybė veda Švediją į katastrofą.
Pasak jų, padaryta klaidų neįvedant karantino, nepaskelbiant veido kaukių privalomomis, nevykdant platesnio kontaktų sekimo ir asmenų karantinavimo.
Tačiau A.Tegnellas ir toliau gina savo poziciją. Pasak jo, pastaruoju metu mažėjantis užsikrėtimo koronavirusu skaičius yra gera naujiena, iš dalies tai pateisina Švedijos pasirinktą atsaką į pandemiją.
„Tai rodo, kad Švedijos strategija gali nulemti labai staigų atvejų mažėjimą, panašiai kaip karantinas“, – A.Tegnelą cituoja „Politico“.
