Kaip rašo „The Washington Post“, grįžimas prie mums įprasto gyvenimo pareikalaus laiko, tačiau kiek – kol kas labai sunku pasakyti.
Atsakymai glūdi platesniuose vakcinos tyrimuose, kaip jos bus platinamos ir, galiausiai, kiek žmonių yra pasirengę skiepytis.
„Vakcina nebus iškart prieinama visiems“, – teigia Kalifornijos universiteto epidemiologijos profesorius Arthuras Reingoldas.
Anot jo, tai gali užimti keturis–šešis mėnesius.
„Žmonės turės ir toliau dėvėti kaukes mažiausiai iki pavasario. Mes stebuklingai neatsidursime kitoje padėtyje vasarį arba kovą. Neįsivaizduoju, kad tai būtų įmanoma“, – pabrėžė jis.
Lygiai taip pat svarbu, ko dar nežinome apie pačias vakcinas.
Mokslininkai iki dabar negali pasakyti, kiek laiko truks vakcinos apsauga.
Iki šiol spėliojama, ar vakcinos tik apsaugos nuo užsikrėtimo, kas reikštų, jog žmogus nesusirgtų, bet galėtų platinti virusą.
JAV vyriausiasis šalies užkrečiamųjų ligų specialistas Anthony Fauci teigė, kad net žinant, jog vakcinos smarkiai sumažins ligos plitimą, kaukių dėvėjimo pamiršti neteks.
Kalifornijos universiteto infekcinių ligų specialistas Robertas T.Schooley įsitikinęs, kad net ir atsiradus vakcinoms virusas neišnyks ir egzistuos dar daugybę metų.
Kokia bus kitų metų vasara?
Kai kurie ekspertai viliasi, kad vakcinų dėka apsaugos nuo viruso lygis kitą vasarą jau bus toks, kad bus galima grįžti prie kai kurių veiklų, kurias dėl pandemijos teko pamiršti.
Nesu tikras dėl masinių susibūrimų, tokių kaip beisbolo rungtynėse, bet tai tikėtina.
„Nesu tikras dėl masinių susibūrimų, tokių kaip beisbolo rungtynėse, bet tai tikėtina. Laikas parodys“, – teigė A.Reingoldas.
„Mayo klinikos“ imunovirusologas Andrew Badley'ius teigia, kad tai, ką galėsime sau leisti vasarą, labai priklausys nuo to, kiek žmonių bus paskiepyti.
„Vienintelė galimybė vasarą grįžti prie ankstesnio gyvenimo yra paskiepijus didžiąją dalį visuomenės, ir jeigu tolesni tyrimai patvirtins dabartinius vakcinos veiksmingumo duomenis. Aš nemanau, kad mes sugebėsime iki to laiko paskiepyti didžiąją dalį visuomenės“, – optimizmu netryško jis.
Jo teigimu, tikėtinas esminis pagerėjimas iki vasaros, tačiau greičiausiai tai, kas mums buvo normalu iki pandemijos, susigrąžinti pavyks tik kitų metų lapkritį.
-
COVID-19 vakcinos nepageidaujami poveikiai gali būti labai jau nemalonūs, bet trumpi
-
„Moderna“ prieš „Pfizer“: kurios vakcina geresnė ir kada jas gausime?
-
Kinišką skiepą nuo koronaviruso jau gavo beveik milijonas žmonių
-
„Pfizer“ ir „BioNTech“ kreipiasi dėl leidimo naudoti vakciną nuo koronaviruso JAV
-
Atsiradus vakcinai nuo COVID-19, JAV dolerio vertė kitąmet gali sumažėti 20 proc.
-
Prof. V.Kasiulevičius apie augančius COVID-19 skaičius: pirmo karantino metu šilo oras ir didėjo drėgmė, dabar vyksta priešingas procesas
-
JAV aprobuotas bendrovės „Regeneron“ vaistas, kuriuo nuo COVID-19 gydytas D.Trumpas
A.Fauci pabrėžia, kad visų pirmiausiai kuriant vakciną buvo kreipiamas dėmesys į simptominės infekcijos prevenciją.
„Gali būti, kad vakcina apsaugos nuo ligos, bet nebūtinai – nuo infekcijos“, – sakė jis.
Ką skiepys pirmiausiai?
Vakcinacija, numatoma, bus vykdoma bangomis. Tikimasi, kad ji prasidės jau metų gale.
Pirmieji ilgoje eilėje – sveikatos apsaugos ir gelbėjimo tarnybų darbuotojai. Paskui – patys pažeidžiamiausi: vyresnio amžiaus, turintys lėtinių susirgimų, o tada jaunesni ir sveikesni žmonės.
Gali būti, kad vieni pirmųjų pasiskiepyti galės žmonės, dalyvavę vakcinų bandymuose kaip savanoriai ir gavę placebo dozes.
Beje, vakcinos bus siūlomos ir tiems, kurie persirgo koronavirusu ir turi antikūnų. Taip yra todėl, kad vis dar nežinoma, kiek laiko žmones gali apsaugoti natūralus imunitetas. Tiesa, ši žmonių grupė bus eilės pabaigoje, sako ekspertai.
Kaip jau skelbta anksčiau, koronaviruso vakcina leidžiama du kartus, antrąjį kartą – po mėnesio.
Po vakcinos – didesnis antikūnų kiekis
Mikrobiologas Peteris Palese'as „The Washington Post“ teigė esantis nusiteikęs optimistiškai, kad vakcinos saugos ne tik nuo koronaviruso sukeltos ligos, bet ir užkirs kelius infekcijos plitimui.
Jis su žmona dalyvavo „Pfizer“ vakcinos bandymuose. Mokslininkas gavo placebo dozę, o žmona – tikros vakcinos.
P.Palese'o teigimu, pas žmoną rasta daugybę kartų didesnis kiekis antikūnų, nei pas jųdviejų 48 metų sūnų, kuris sirgo koronavirusu ir pasveiko.
Tiesa, ne visi mokslininkai tokie optimistiški.
R.T.Schooley tikina, kad didžiausia grėsmė slypi žmonių manyme, kad mes jau nugalėjome.
Jo teigimu, pirmuosiuose bandymuose daugelis vakcinų atrodo geriau, nei paaiškėja vėliau. Gali būti, kad jų suteikta apsauga per laiką mažės.
Tačiau vakcina gali būti bet kokio efektyvumo – ji nepadės, jei žmonės atsisakys skiepytis.
Apklausos rodo, kad 40 ar daugiau procentų amerikiečių nežada skiepytis. Tai kelia didelį nerimą mokslininkams, pabrėžiantiems vadinamojo bandos imuniteto svarbą.
A.Badley'ius sako, kad norint pasiekti vadinamąjį bandos imunitetą, reikia, kad pasiskiepytų 50-90 proc. populiacijos.
Nerimą kelia žmonių nusistatymas prieš vakcinas. A.Fauci teigimu, kuo greičiau bus pasiektas visuotinis imunitetas, tuo greičiau gyvenimas galės grįžti į vėžes.
„Net ir turint itin efektyvią vakciną, jei tik pusė žmonių ja pasinaudos, apsauga bendruomenės lygiu nebus pakankama ir jokiu būdu nebus optimali“, – teigia jis.
Mes per trumpą laiką nuėjome neįtikėtinai ilgą kelią.
A.Badley'ius mano, kad kuo daugiau informacijos atsiras apie vakcinų saugumą, tuo daugiau žmonių sutiks skiepytis.
„Raupai yra vienintelė infekcinė liga, išnaikinta vakcinos dėka, o nuo jos nustatymo praėjo beveik 200 metų. Mes per trumpą laiką nuėjome neįtikėtinai ilgą kelią, ir jei taip ir toliau, mes galėsime sukontroliuoti pandemiją per ateinančius mėnesius ir metus“, – įsitikinęs jis.
