Buvusį geležinkelių darbuotoją diplomų įteikimo šventėje sveikino dėstytojai, šeimos nariai ir kurso draugai, dauguma jų jaunesni už Giuseppe daugiau nei 70 metų. Studijas jis baigė su pagyrimu, pirmas savo kurse.
Paklaustas, kaip jaučiasi baigęs mokslus taip vėlai, jis atsakė: „Esu paprastas žmogus, niekuo nesiskiriu nuo kitų, savo amžiumi pralenkiau kitus, bet studijuoti ėmiau ne dėl to“. Giuseppe jau buvo virš 90, kai įstojo į istorijos ir filosofijos studijas Palermo universitete. Jis visuomet mėgo knygas, bet neturėjo galimybių studijuoti.
„Tariau sau – dabar, arba niekad! Tad 2017 metais nusprendžiau stoti. Supratau, kad vėloka skirti tris metus studijoms, bet nusprendžiau pažiūrėti, ar man pavyks“, – „Reuters“ žurnalistui pasakojo Giuseppe savo bute Palerme, kurį retai palieka dėl silpnos sveikatos.
Augęs neturtingoje siciliečių šeimoje per didžiąją ekonominę krizę, vaikystėje jis tegavo mokslo pradmenis. Vėliau tarnavo kariniame laivyne, kovėsi Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo dirbo geležinkeliuose, susituokė ir susilaukė dviejų atžalų. Tuo metu prioritetais Italijoje buvo laikomi šalies atstatymas, darbas ir šeima, tačiau Giuseppe siekė mokslo. Vidurinę mokyklą jis baigė būdamas 31 metų, su visad išlikusia viltimi studijuoti toliau.
„Žinios – lyg lagaminas, kurį visuomet turiu su savimi, tai tikras lobis“, – tikina Giuseppe. Studijų metu tekstus jis spausdino mechanine mašinėle, kurią jam dovanojo mama, kai jis išėjo į pensiją, po darbo geležinkeliuose 1984 metais.
Labiau už „Google“ paiešką jis vertino spausdintas knygas bei ne itin domėjosi kurso draugų rengiamais studentiškais vakarėliais.
„Esi pavyzdys jaunesniems studentams“, – po birželį išlaikyto žodinio baigiamojo egzamino jam tarė sociologijos profesorė Francesca Rizzuto.
Giuseppe prisipažįsta, kad jam buvo nelengva priprasti prie nuotolinio mokymo vaizdo skambučiais karantino metu, tačiau pats pandemiją sukėlęs virusas jam ne toks baisus, ypač po karo ir kitų patirtų gyvenimo sunkumų. „Visa tai mus sustiprino, mano bendraamžius ir visus išgyvenusius, mūsų tai neišgąsdino“, – tarė jis.
Giuseppe neketina sustoti gavęs diplomą ir turi nemažai ateities planų – „ketinu atsiduoti rašymui ir noriu grįžti prie tekstų, kurių neturėjau progos plačiau patyrinėti anksčiau. Toks mano tikslas“.
