Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių vis garsiau kalbama apie nuolat prastėjantį mokinių elgesį ir sunkumus, su kuriais susiduria mokytojai. Ilgametėse „kovose" užgrūdinti veteranai traukiasi į užtarnautą poilsį, o jų pakeisti dažnai nėra kam. Tik nedaugelis geriausių aukštųjų mokyklų studentų, baigę mokslus, ryžtasi išbandyti save dirbdami didelės vidinės stiprybės reikalaujantį mokytojo darbą. Mokykloms dažnai nebelieka nieko kito, kaip tik rinktis tuos absolventus, kurie nesugeba susirasti jokio kito darbo.
Anglija atsilieka
2007 metais atliktas tyrimas parodė, kad šalyse, kur dirbti į mokyklas ateina buvę geriausi aukštųjų mokyklų studentai, moksleivių pasiekti rezultatai būna geriausi. Padėtis Anglijos mokykloje, palyginti su daugeliu kitų valstybių, yra „neįprastai bloga". Tai konstatuoja britų savaitraštis „The Economist".
Apie 1200 kasmet dirbti į mokyklas ateinančių absolventų universitetą baigia prastesniais pažymiais.
Apie 1200 kasmet dirbti į mokyklas ateinančių absolventų universitetą baigia prastesniais pažymiais. Neigiamas jų pavyzdys dar labiau smukdo mokytojo profesijos prestižą – mažai tikėtina, kad šį darbą, jei niekas nesikeis, ateityje rinksis didžiausias ambicijas turintys jaunuoliai.
„The Economist" nusprendė pasidomėti, kaip šią problemą padeda spręsti 2003 metais pradėta įgyvendinti mokytojų rengimo programa „Pirmiausia mokyk" („Teach First").
Į mokyklą – tvirčiausi
Intensyvius šešių savaičių vasaros kursus Kenterberio mieste Anglijoje šiuo metu lanko beveik 500 Anglijos aukštųjų mokyklų absolventų. Nemažai jų yra baigę Oksfordą – vieną prestižiškiausių pasaulio universitetų.
Sėkmingai baigę mokymus, per kuriuos jie gauna daug vertingų patarimų iš ankstesniais metais kursus baigusių jaunųjų mokytojų, programos dalyviai mažiausiai dvejus metus dirbs prasčiausią reputaciją turinčiose Anglijos mokyklose. Didžiausią entuziazmą būsimiesiems mokytojams kelia ne būsimas atlygis – jie gaus Didžiosios Britanijos mastu kukloką 15 tūkst. svarų metinį atlyginimą – o suvokimas, kad darbas su vaikais gali teikti nemažai džiaugsmo ir vertingos patirties.
Programos autoriai tikina, kad darbas mokykloje – tik stipriausiesiems, ir taikosi į geriausiais pažymiais universitetus baigusius jaunuolius. Tai yra absoliučiai prieštarauja vyriausybės vykdomoms programoms, kuriomis būsimieji mokytojai viliojami nesudėtingo ir didelių pastangų nereikalaujančio darbo pažadais.
Viltis prasčiausioms mokykloms
„Pirmiausia mokyk" aktyviai bendradarbiauja su tomis Anglijos mokyklomis, kurių mokiniai prasčiausiai išlaiko baigiamuosius egzaminus arba kur daugiau negu 30 proc. visų mokinių yra kilę iš neturtingų šeimų ir turi teisę į nemokamą maitinimą. Šiose mokyklose dažniausiai dirba žemiausios kvalifikacijos mokytojai, be to, jie labai dažnai keičiasi. Vienas vasaros kursų dalyvis atskleidė žurnalistams nuo rudens pradėsiantis dėstyti matematiką 15-mečių klasei, kurią šio dalyko per trejus metus mokė net 22 mokytojai.
Neįprastos mokytojų rengimo programos autoriai didžiuojasi per šešerius metus spėję parengti pirmąjį mokyklos direktorių, kuriam vadovaujamas darbas buvo pasiūlytas mokytoju išdirbus vos trejus metus. 2012-aisiais planuojama į vasaros kursus priimti jau ne 500, o 850 būsimųjų mokytojų. Kaip rodo statistika, apie tris penktadalius jų turėtų likti mokyklose ir pasibaigus pirmajai dvejų metų trukmės sutarčiai.
Gaivus naujas požiūris
„Nauji mokytojai į švietimo sistemą įneša daugiau gaivumo, – žurnalistams sakė fondo „Pirmiausia mokyk" įkūrėjas Brettas Wigdortzas. – Mūsų globėjų tarybos pirmininkė ledi Julia Cleverdon dažnai ragina dalyvius pirmaisiais darbo mėnesiais užsirašyti viską, kas jiems pasirodo keista ar nepriimtina. Po pirmųjų metų visa tai jau atrodo normalu. Po antrųjų, kai jaunieji mokytojai jau turi sukaupę pakankamai patirties ir įgiję pasitikėjimo savimi, jie turėtų išsitraukti savo užrašų knygutes ir pradėti tuos dalykus keisti."
Panašios mokytojų rengimo programos jau nėra naujiena ir kitose šalyse. Jungtinėse Valstijose nuo 1989 metų absolventus rinktis mokytojo kelią ragina „Mokyk Ameriką" specialistai, o Lietuvoje pirmoji tokia iniciatyva, pavadinta „Renkuosi mokyti", pasirodė praėjusiais metais.
