Kišiniovas rimtą eskalaciją Uždniestrėje, Moldovos prorusiškame anklave, laiko sąmoninga provokacija.
Per 48 valandas Uždniestrės teritorijoje įvyko keli sprogimai ir apšaudymai, kurių metu buvo apgadintas Valstybės saugumo ministerijos (Uždniestrės įstaigos, nesusijusios su Moldovos struktūromis) pastatas ir sugadinti radijo ir televizijos centro, priklausančio „Rusijos televizijos ir radijo transliavimo tinklui“, bokštai.
„Šių incidentų tikslas – sukurti pretekstą pabloginti saugumo padėtį Uždniestrės regione, kurio nekontroliuoja Moldovos konstitucinė valdžia“, – sakoma vyriausybės Reintegracijos biuro pareiškime.
Kas gali stovėti už įvykių Uždniestrėje? Ir ką ketina daryti Moldova? BBC Rusijos tarnyba apžvelgia keturias šiuo metu labiausiai aptarinėjamas teorijas.
Rusija. Keistas sutapimas
Uždniestrėje eskalacija sutapo su Centrinės karinės apygardos pajėgų vado pavaduotojo generolo Rustamo Minekajevo pareiškimu. Balandžio 22 d. jis paskelbė, kad Rusija pradėjo „antrąjį specialiosios operacijos etapą“, kuriuo siekiama ne tik visiškai kontroliuoti Donbasą, bet ir užimti visą pietinę Ukrainos dalį.
„Ukrainos pietų kontrolė – tai dar vienas kelias į Uždniestrę, kur taip pat pastebimi rusakalbių gyventojų priespaudos faktai“, – sakė Rusijos generolas.
Ar šį pareiškimą galima laikyti Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje koncepcijos pakeitimu? Ar tai buvo sankcionuota Kremliaus? Kaip tai dera su anksčiau deklaruotais išimtinai „Donbaso gyventojų apsaugos“ tikslais?
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė negalįs komentuoti karinės kampanijos ir niekaip nepaaiškino situacijos. Rusijos gynybos ministerija į BBC užklausą atsakė, kad aiškinasi, tačiau nepaneigė generolo R.Minekajevo teiginių.
Komentuodamas naujausius Uždniestrės įvykius, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka sakė, kad Maskva tikisi išvengti situacijos, kai jai tektų kištis į regiono reikalus. Daugelis Moldovos gyventojų šį pareiškimą suprato kaip akivaizdų Kremliaus tikrųjų ketinimų demonstravimą.
Moldova. Neleisti gegužės 9-osios
Rusakalbė Moldovos visuomenės dalis neatmeta galimybės, kad pati Moldova galėjo surengti provokaciją, siekdama padidinti terorizmo grėsmės lygį šalyje ir tuo pagrindu visiškai uždrausti bet kokį gegužės 9-osios minėjimą.
Neseniai prezidentė Maia Sandu pasirašė įstatymą, draudžiantį naudoti Georgijaus juostelę „Rusijos karinės agresijos“ prieš Ukrainą kontekste, taip pat rodyti simbolius „Z“ ir „V“. Už įstatymo pažeidimus baudžiama didelėmis baudomis.
M.Sandu pabrėžė, kad draudimas susijęs ne su 77 metų senumo karo simboliais, o su šiandienos įvykiais Ukrainoje.
Tačiau Moldovos socialistai ir komunistai bei rusakalbiai rinkėjai tvirtina, kad tikrieji vyriausybės tikslai yra visiškai ištrinti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir iš daugumos piliečių atimti jų kultūrinį ir istorinį paveldą.
Jie primena, kad šiuo metu Parlamente svarstomas proprezidentinės partijos „Veikimas ir solidarumas“ pasiūlymas uždrausti rodyti sovietinius filmus apie Didįjį Tėvynės karą.
Trečiadienį Kišiniove numatytas Visuomeninės tarybos „Už laisvą tėvynę!“ posėdis, kuriame tikimasi susitarti dėl gegužės 9 d. vyksiančių renginių.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją šalyje, mums kaip niekada reikia, kad, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, susivienytume ir išsakytume vienodą poziciją“, – sakė Tarybos pirmininkas Igoris Tuljancevas.
Tačiau Kišiniovas dabar gali pasinaudoti eskalacija Uždniestrėje kaip pretekstu atšaukti bet kokius masinius renginius, sako šventinių eitynių šalininkai.
Taip jau atsitiko pačioje Uždniestrėje, kur ateinančioms 15 dienų nustatytas aukščiausias „raudonasis“ terorizmo grėsmės lygis, o valdžios institucijos turėjo atšaukti gegužės 9 d. planuotą Pergalės paradą.
Antradienį po Moldovos saugumo tarybos neeilinio posėdžio Moldovos prezidentė M.Sandu pareiškė, kad valdžios institucijos turi informacijos, jog Uždniestrės pajėgos pačios prisidėjo prie padėties Uždniestrėje eskalavimo.
Uždniestrė. Paspartinti Rusijos karių atvykimą
Prasidėjus karui Ukrainoje, vėl aktyviai svarstomas rusakalbių Moldovos piliečių persekiojimo klausimas.
Rusijos ambasada Kišiniove pareiškė, kad daugėja diskriminacijos dėl tautinių, kalbinių, kultūrinių, religinių ir kitų priežasčių atvejų, ir paragino tautiečius rašyti ambasados elektroninio pašto adresu, jei jų gyvybei ir sveikatai gresia pavojus.
Tas pats generolas R.Minekajevas atvirai pareiškė, kad Rusijos kariuomenės įžengimas į Uždniestrę yra būtinas, nes ten engiami rusakalbiai gyventojai. Generolas nenurodė, kaip rusai buvo persekiojami prorusiškame anklave.
Moldova pareikalavo, kad Rusijos pusė susilaikytų nuo pareiškimų, keliančių įtampą visuomenėje, ir pavadino juos nepagrįstais. Tačiau Kišiniovas pripažįsta, kad Uždniestrė buvo ir tebėra Maskvos įrankis sprendžiant geopolitinius regiono klausimus.
Po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos daugelis Uždniestrės gyventojų ėmė tikėtis, kad Rusija tuoj ateis ir jų. Nepripažintos respublikos teritorijoje dislokuota apie 1 500 Rusijos karių, kurie, daugelio nuomone, gali užtikrinti netrukdomą Rusijos tankų judėjimą į Moldovos teritoriją.
Pagal oficialią Tiraspolio versiją, už išpuolių Uždniestrėje slypi Ukrainos diversantai. Jų tikslas – įtraukti Uždniestrę į konfliktą. Tačiau regiono vadovas Vadimas Krasnoselskis nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, to reikia Ukrainai.
„MGB pastato apšaudymo vietoje rastų RPG-22 ir RPG-27 granatsvaidžių nėra Ukrainos ginkluotėje. Juos turi labai nedaug šalių, įskaitant Rusiją, – sakė Uždniestrės analitikas Nikolajus Kuzminas. – Galima tik spėlioti, ar Ukraina galėjo juos gauti ir taip pakišti Rusiją.“
Pasak jo, maždaug pusė regiono gyventojų pritaria Rusijos veiksmams Ukrainoje, o dar ketvirtadalis nevisiškai supranta, kas vyksta. Daugelis jų yra apolitiški, bet siekia savo ekonominių interesų, o kitus gąsdina galimybė įsitraukti į kovas.
Esant tokiam nusiteikimui, ekspertas įsitikinęs, kad teiginys, jog Uždniestrės gyventojai laukia atvykstant Rusijos kariuomenės, yra labai perdėtas.
Ukraina. Prasiveržti į šaudmenų sandėlį
Uždniestrės Kolbasnos kaime, netoli sienos su Ukraina, yra didžiausias šaudmenų ir ginkluotės sandėlis Rytų Europoje. Ji pastatyta dar 1940-aisiais, tačiau dauguma ginklų buvo atvežti saugoti po sovietų kariuomenės išvedimo iš Vokietijos Demokratinės Respublikos, Čekoslovakijos ir kitų buvusio socialistinio lagerio šalių.
Vis dažniau pasigirsta versija, kad Ukraina, kuriai trūksta ginklų, yra labai suinteresuota užvaldyti šį sandėlį.
Ši versija neatlaiko Vakarų karinių ekspertų kritikos visų pirma todėl, kad dabartiniame kare Ukrainai labai reikia naujausių prieštankinių ir priešlėktuvinių sistemų, kurių negali būti sovietinės amunicijos sandėliuose.
Be to, jokia ratinė ar vikšrinė įranga po ilgo užkonservavimo laikotarpio nepradės veikti iš karto. Ekspertai teigia, kad tyčinė provokacija užnugaryje, vakariniame flange, kai visos pajėgos sutelktos į rytus, būtų visiška Kyjivo beprotybė.
Tuo pat metu Vakarai mano, kad Kolbasnos sandėlis nusipelno neatidėliotino dėmesio.
„Tai 22 000 tonų amunicijos, saugomos Rusijos kontingento, vos už dviejų kilometrų nuo Ukrainos sienos. [...] O dabar Uždniestrė, mūsų nuomone, gali turėti galimybę atverti ketvirtąjį frontą“, – sako Isaacas Evansas, tarptautinės taikos stiprinimo strategijų organizacijos OWP įšaldytų konfliktų ekspertas.
Jo nuomone, sandėlis Uždniestrėje kelia grėsmę visam regionui, įskaitant Kyjivą, ir Moldova turėtų grįžti prie diskusijų dėl jo utilizavimo pirmai progai pasitaikius.
Jungtinė Karalystė taip pat ne kartą atkreipė Vakarų dėmesį į šią problemą.
„Raginame Rusiją skubiai parengti pasiūlymą atnaujinti šaudmenų išvežimo ir sunaikinimo iš Kolbasnos teritorijos procesą“, – ne kartą sakė Didžiosios Britanijos delegacijos ESBO vadovas Neilas Bushas.
Kas toliau?
Antradienį Moldovos prezidentė Maia Sandu surengė neeilinį Saugumo tarybos posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas sustiprinti Moldovos ir Uždniestrės pasienio patruliavimą, padidinti infrastruktūros ir institucijų, atsakingų už viešąją tvarką ir saugumą, apsaugos lygį.
ES yra labai susirūpinusi dėl galimo įtampos tarp Kišiniovo ir Tiraspolio augimo. ES prašo šalių išlikti ramioms ir nepasiduoti provokacijoms.
Pasak politologo ir Moldovos parlamento nario Oazu Nantoi, analizuojant visus minėtus scenarijus, reikėtų savęs paklausti – kam tai naudinga?
„Turime užduoti sau klausimą, ką tenkina tokia padėtis. Moldovos Respubliką? Tikrai ne. Ukrainą? Ne, nes Ukraina turi sutelkti visas savo pajėgas realios kovinės konfrontacijos su Rusijos Federacija zonose. Tiraspolio režimą? Atsižvelgiant į tai, kad šis režimas yra labiau mafijinio tipo, o ne atstovaujantis Rusijos interesams, labiau tikėtina, kad ne“, – mano O.Nantoi.
Jis neatmeta galimybės, kad Rusija ėmėsi destabilizuoti Moldovos rytinius regionus, siekdama priversti kai kurias Ukrainos pajėgas persikelti iš dabartinių karo zonų prie pietvakarinių sienų ir jas apsaugoti.
„Tai mano bandymas rasti logikos. Manau, kad kol Moldova, Ukraina ir Tiraspolio režimas nebus suinteresuoti destabilizuoti padėtį, šios provokacijos neturės rimtų pasekmių“, – sakė ekspertas.
ESBO delegacija, kuri paprastai tarpininkauja šalių dialogui, į Moldovą atvyks iki savaitės pabaigos. Tačiau Vakarų partneriai mano, kad Kišiniovas ir Tiraspolis dabar turėtų susitarti dėl tiesioginių derybų, atsižvelgiant į provokacijas ir artėjančią fronto liniją.
Antradienį Moldovos Informacijos saugumo tarnyba (ISS) kartu su Uždniestrės valdžios institucijomis pradėjo bendrą tyrimą dėl šių įvykių.
