Kaip pranešė Moldovos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba, per šias konsultacijas šalys aptarė dvišalius santykius, įskaitant politinio dialogo pažangą, bendradarbiavimo prekybos ir ekonomikos, kultūros srityse plėtojimą, dvišalio teisinio pamato tobulinimą.
„Pašnekovai patvirtino suinteresuotumą plėtoti dialogą įvairiais lygiais, kad būtų įveiktos problemos, egzistuojančios Moldovos santykių su Rusija srityje, ir aktyvinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą“, – sakoma pranešime.
L.Darii ir G.Karasinas išreiškė norą, kad nebebūtų „apgailestauti verčiančių incidentų, kurie vyksta sienos perėjimo punktuose, oficialiems asmenims kertant sieną“.
Rusijos pasiuntiniui Moldovoje praėjusią savaitę buvo įteikta nota dėl incidentų prie sienos Moldovos pareigūnų atžvilgiu.
Kalbėdami apie Padniestrės konflikto sureguliavimo procesą, diplomatai akcentavo būtinybę kuo greičiau išspręsti problemas, su kuriomis susiduria Dniestro dešiniojo ir kairiojo krantų gyventojai.
Antradienį G.Karasinas lankosi šio separatistinio regiono sostinėje Tiraspolyje.
Padniestrė – nedidelė skurdi teritorija, prisišliejusi prie Ukrainos ir turinti apie pusę milijono gyventojų, iš kurių 180 tūkst. yra Rusijos piliečiai.
Šis regionas atsiskyrė nuo rumuniškai kalbančios Moldovos po 1991 metais įvykusio Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir trumpo pilietinio karo 1992-aisiais.
Jokia Jungtinių Tautų narė, netgi Rusija, nėra pripažinusi Padniestrės nepriklausoma valstybe.
Kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Padniestrė ne kartą prašė Maskvos pripažinti jos suverenumą ir įtraukti ją į Rusijos Federacijos sudėtį.
Maskva šiame regione laiko apie 1,5 tūkst. karių, nors Moldova dėl to protestuoja. Be to, Rusija teikia šiam kraštui ekonominę pagalbą, o 2014 metų liepą pasirašė su jo lyderiais kelias sutartis.
